2026 m. liepos 6 d. Šiauliuose iškilmingai paminėta Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Miesto gyventojus ir svečius subūrė tradiciniai šventiniai renginiai, kuriuos šiemet papildė nauja kultūrinė iniciatyva „Kariljonas karalienei Mortai: karūnos šviesa“. Valstybės dienos programa kvietė ne tik pagerbti Lietuvos valstybės ištakas, bet ir naujai pažvelgti į istoriją per profesionalią muziką, šiuolaikinį meną ir kultūrinę patirtį.Rengėja – Šiaulių miesto savivaldybė. Organizatorius – Šiaulių kultūros centras. Finansuoja – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Valstybės dienos minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedroje. Po jų miesto gatvėmis nusidriekė iškilminga eisena į Prisikėlimo aikštę, lydima Šiaulių pučiamųjų orkestro ir tautiniais kostiumais pasipuošusių šokių kolektyvų.
12 val. Prisikėlimo aikštėje vyko Lietuvos valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija ir šventinis koncertas. Lietuvos Respublikos valstybės vėliavą iškilmingai pakėlė Lietuvos ekonomistas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto garbės pilietis Vilius Antanas Kazanavičius. Ši Valstybės diena jam buvo ypatinga ir asmeniškai – liepos 6-ąją jis minėjo garbingą 90 metų jubiliejų. Kylant Trispalvei skambėjo „Tautiška giesmė“, kurią atliko tenoras Juozas Janužas, Šiaulių pučiamųjų orkestras, diriguojamas Gedimino Brūzgos, ir Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos liaudiškos muzikos ansamblis „Jovarėlis“ (meno vad. R. Vaišnorienė, vokalinės grupės vad. D. Kavaliauskienė). Šventinę nuotaiką kūrė ir Šiaulių kultūros centro liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ (meno vad. R. Laugalis) bei Šiaulių Jovaro progimnazijos ir Didždvario gimnazijos liaudiškų šokių ansamblis „Šėltinis“ (vad. V. ir R. Laugaliai, G. Urbonavičius, G. Petrauskė).
Po oficialios minėjimo dalies šventinė programa persikėlė į skverą prie Šiaulių miesto savivaldybės, kur 16 val. pristatyta kultūrinė iniciatyva „Kariljonas karalienei Mortai: karūnos šviesa“. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Šiaulių miesto savivaldybė. Iniciatyva siekiama puoselėti istorinę atmintį, stiprinti pilietiškumą ir aktualizuoti karalienės Mortos bei Lietuvos valstybės kūrimosi istoriją.
Vienu ryškiausių iniciatyvos akcentų tapo iš Gdansko miesto muziejaus (Lenkija) į Šiaulius atvykęs mobilusis kariljonas – vienas iš vos 18 veikiančių tokių instrumentų pasaulyje. Kariljono koncertą atliko dr. Monika Kaźmierczak ir Witold Maciak iš Lenkijos bei Lietuvos kariljonininkas Ignas Vydeika. Istorinis varpų skambesys simboliškai susijungė su Valstybės dienos prasme ir tapo išskirtine šių metų minėjimo dalimi.
Šventės metu pristatyta ir meninė instaliacija „Karūnos šviesa“, kviečianti pažvelgti į karalienės Mortos istoriją ir jos sąsajas su Lietuvos valstybės pradžia. Vėliavų-vimpelų takas, simboliai, vitražai, šviesa, garsas ir karūnos motyvas čia susijungia į vientisą pasakojimą, kviečiantį ne tik pažinti istoriją, bet ir ją patirti. Ypatingą emocinį sluoksnį instaliacijai suteikė specialiai sukurtas garsinis pasakojimas, simboliniu karalienės Mortos balsu kvietęs lankytojus leistis į apmąstymus apie valstybės pradžią, atmintį ir atsakomybę. Pasakojimą įgarsino aktorė Jūratė Budriūnaitė. Instaliacija lankytojų lauks iki liepos 26 dienos.
Valstybės diena šiemet skambėjo visame mieste. Šventinę programą papildė kitų kultūros įstaigų organizuoti koncertai, edukacijos, parodos, ekskursijos ir kitos veiklos. Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose vyko renginys „Lietuviškoji tapatybė ir atsparumas“, o Šiaulių miesto koncertinėje įstaigoje „Saulė“ skambėjo Valstybės dienos koncertas. Miesto gyventojai ir svečiai taip pat buvo kviečiami lankytis muziejuose, parodose ir dalyvauti pažintinėse veiklose, skirtose Lietuvos valstybingumui ir kultūros paveldui.
Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Renginių organizavimo skyriaus renginių organizatorė Rita Šimkienė, mob. +370 655 25 527, e. p. +370 672 59 987, rita.simkiene@siauliukc.lt.
Rolando Parafinavičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų galima rasti Šiaulių kultūros centro „Facebook“ paskyroje: https://www.facebook.com/siauliukulturoscentras/photos_albums
About the Author
