Skip to content
July 16, 2026
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!

Jūsų žinių portalas!

Primary Menu
  • Aktualijos
    • Lietuva
    • Pasaulis
  • Verslas
    • Ekonomika
    • Technologijos
    • Transportas
  • Nuomonės
  • Pramogos
  • Sportas
  • Sveikata
  • Margumynai
  • Galerijos

Valdemaras Fiodorovič. Elektros kaina Lietuvoje žemesnė nei Švedijoje, bet sąskaitose vis dar nėra nulio – kodėl?

asd July 16, 2026 5 minutes read
Valdemaras Fiodorovič. Elektros kaina Lietuvoje žemesnė nei Švedijoje, bet sąskaitose vis dar nėra nulio – kodėl?

Liepos pradžioje paskelbta simboliška ir mūsų, kaip šalies, darbo rezultatus atspindinti naujiena: antrąjį šių metų ketvirtį didmeninė elektros kaina Lietuvoje pirmą kartą per dešimtmetį buvo žemesnė nei Švedijos pietinėje zonoje

Kaip šalis jau sugebame patys pasigaminti tiek elektros energijos, kad poreikį vis mažiau turime tenkinti importu iš užsienio valstybių, o tai mažina ir elektros energijos kainą.Net priešingai – tampame vis daugiau elektros energijos eksportuojanti šalis.To rezultatas – per ketvirtį į Švediją eksportavome daugiau elektros nei per visus praėjusius metus kartu sudėjus.

Natūralu, kad tai kelia klausimą: jei jau sugebame pasigaminti tiek, kad elektrą galime parduoti kaimynams, kodėl sąskaitos vis tiek ne tik nėra nulinės, bet dar ir didesnės nei praėjusiais ar ankstesniais metais? Pavyzdžiui, šiais metais pirmąjį pusmetį vidutinė elektros kaina biržoje siekė apie 104 eurus. 2025-aisiais ir 2024-aisiais kaina buvo maždaug 20 eurų mažesnė.

Pavasarį ir vasarą, kai šviečia saulė ir pučia vėjas, pasigaminame elektros daugiau, nei reikia – kovo viduryje gamyba viršijo vartojimą beveik dvigubai. Tokiomis valandomis kaina krenta, elektros energiją reikia „kažkur padėti“, tad Lietuva tampa eksportuotoja.

Žiemą vaizdas apsiverčia: šalčiai, mažai saulės, didžiausias per metus šildymo poreikis. Metų pradžia – tobulas to pavyzdys. Stingdantis šaltis stabdė vėjo energijos generavimą, gerokai augino kainas. Sausį ir vasarį kaina biržoje buvo didžiausia per beveik trejus metus. Tokiu metu arba importuojame brangesnę elektrą iš kaimynų, arba ją gaminame patys brangesniais būdais. Tai reiškia – elektros kainos vidurkis kyla.

Iš pirmo žvilgsnio, kainų svyravimai – didelis, nepakeliamas atsinaujinančios energetikos minusas. Visgi, o gal natūrali energetikos rinkos savybė, prie kurios prisitaikę galime net ir dar daugiau išlošti?

Lietuvai – teisingas ir vienintelis kelias?

Brangesnė elektra, bet visiška nepriklausomybė ar pigi elektra, bet pavojinga priklausomybė? Kaip šalis – rinktis galime.

Jei pagrindinis tikslas būtų kuo mažesnė sąskaita – galėtumėme plėtoti bendrą infrastruktūrą ir pirkti pigesnę elektrą, tarkime, iš mums nedraugiškų kaimynų. Baltarusiai už sienos giriasi Astravo atominėje pagaminama elektra. Tačiau kaina, kurios nematytume sąskaitoje, būtų sprendimų laisvė. Gal užtenka ir kalio jodido tablečių?

Tą patį jau išgyvenome su dujomis iš Rusijos ir buvimu BRELL žiede – kol esi priklausomas nuo nedraugiškos valstybės infrastruktūros ar energijos, ji turi svertą spausti. Ir, žinoma, būtinai tuo naudosis.

Energetinė priklausomybė retai kada parodo savo kainą iš karto. Ją sunkiau apčiuopti. Ji atsiskleidžia tuomet, kai jos labiausiai nesitiki – kai reikia priimti savarankišką sprendimą, o kaimynas primena, kad laiko tave už pakarpos. Todėl kalbėdami apie elektros kainą negalime vertinti jos vien centais už kilovatvalandę – reikia žiūrėti ir į tai, kiek mūsų pačių sprendimas priklauso tik nuo mūsų.

Kiekvienas naujas vėjo ar saulės parkas, kiekviena nauja jungtis su Lenkija ar Švedija – tai investicija į savarankiškus sprendimus, mūsų saugumą, suverenitetą. Didesni trumpalaikiai kainos svyravimai yra kaina, kurią mokame už tai, kad galėtumėme patys rinktis, su kuo prekiauti, kam parduoti ir iš ko pirkti.

Ar ta kaina per didelė? Drįstu teigti, kad vargu.

Problema ar signalas?

Didėjantis kainų svyravimas – šioks toks nepatogumas, bet ne problema, kurią reikėtų spręsti stabdant atsinaujinančios energetikos plėtrą. Tai labiau signalas rinkai, kurį turime išnaudoti. Ir, panašu, kurį pradedame išnaudoti.

Sparčiai auga investicijos į elektros kaupimo įrenginius, kurios „sandėliuoja“ elektros energiją, kai jos pagaminame daugiausiai ir panaudoja, kai jos nebepagaminame ir turime gaminti brangesniais šaltiniais arba importuoti. Tai leidžia valdyti kainų šuolius, mažinti elektros energijos kaina.

Iki 2030-ųjų Baltijos šalyse kaupiklių rinka gali išaugti iki 3,5 GW galios. Investuotojai, ieškantys vietos, kur elektra pigi ir kur ją galima kaupti, į Lietuvą žiūri vis rimčiau.

Panašiai reaguoja ir stambūs elektros vartotojai. Duomenų centrai ar žaliojo vandenilio gamintojai vis dažniau ieško šalių, kur elektros yra daug ir ji pigi bent dalį laiko – jiems verta prisitaikyti prie gamybos ritmo, jei mainais gauna gerokai mažesnę vidutinę kainą.

Tokiu būdu kainų svyravimas, kuris šiandien atrodo kaip nepatogumas, ilgainiui gali tapti Lietuvos konkurenciniu pranašumu, pritraukiančiu naujus, didelius vartotojus ir su jais – investicijas bei darbo vietas.

Galėtumėme sakyti, kad Lietuva stovi sprendimo kryžkelėje: toliau investuoti į savo gamybą, tinklus ir kaupimą, priimant kainų svyravimus kaip mokestį už stabilią, nepriklausomą ateitį – arba sustoti ir likti priklausomiems nuo to, ką leis kiti. Visgi, manau, kad situacija jau tokia, kad į kryžkelę jau žiūrim per petį – sprendimai priimti, nesuklydome. Belieka surasti patogiausią vėžę šiam kely.

Apie „Enefit“:

„Enefit“ – didžiausia elektros energijos tiekėja Baltijos šalyse, Lietuvoje veikianti nuo 2007 metų. Bendrovė buitiniams ir verslo klientams tiekia elektros energiją. 7 iš 10-ies verslo klientų renkasi „Enefit“ tiekiamą žalią elektros energiją. Baltijos šalyse ir Lenkijoje taip pat vystomas viešasis „Enefit“ elektromobilių įkrovimo tinklas, kuris vien Lietuvoje elektromobilių vairuotojams siūlo daugiau nei 300 viešojo įkrovimo stotelių.

Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė šiuo metu užima antrą vietą rinkoje pagal klientams tiekiamą elektros energijos kiekį. Bendrovė priklauso didžiausiai Baltijos šalių elektros gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“. Grupės įmonės veikia Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje.

About the Author

81cd9cc2c669f0ec1238bd3fdce43f10b4411da6e11672ce86a3c187e95921ca?s=96&d=mm&r=g Žinių portalas Ekonomika

asd

Administrator

View All Posts

Post navigation

Previous: Šuo ant kelių, dėmesys nuo kelio: kuo pasirūpinti prieš kelionę su keturkoju
Next: Gera žinia gyvenantiems prie žvyrkelių: mažinamas dulkėtumas

Related News

Gediminas Ruginis. Kai antraštės gąsdino, rinkos augo: kaip sekėsi pensijų fondams pirmąjį pusmetį?
4 minutes read

Gediminas Ruginis. Kai antraštės gąsdino, rinkos augo: kaip sekėsi pensijų fondams pirmąjį pusmetį?

asd July 16, 2026 0
90% naujosios atliekų rūšiavimo gamyklos jau suprojektuota – būtų viena moderniausių Europoje
5 minutes read

90% naujosios atliekų rūšiavimo gamyklos jau suprojektuota – būtų viena moderniausių Europoje

asd July 16, 2026 0
Projektavimo efektyvumas statybose: kaip mažinti vėlavimus, korekcijas ir kaštų riziką
6 minutes read

Projektavimo efektyvumas statybose: kaip mažinti vėlavimus, korekcijas ir kaštų riziką

asd July 16, 2026 0

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Atrinkta
  • Ekonomika
  • Margumynai
  • Pramogos
  • Rekomenduojama
  • Sportas
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Tendencijos
  • Transportas
  • Verslas

Naujausi

  • Gediminas Ruginis. Kai antraštės gąsdino, rinkos augo: kaip sekėsi pensijų fondams pirmąjį pusmetį?
    Gediminas Ruginis. Kai antraštės gąsdino, rinkos augo: kaip sekėsi pensijų fondams pirmąjį pusmetį?
    Komentaro autorius Gediminas Ruginis, UAB „SEB investicijų valdymas“ fondų valdytojas Pavasarį įtampos Artimuosiuose Rytuose sukelta rinkų korekcija truko
  • 90% naujosios atliekų rūšiavimo gamyklos jau suprojektuota – būtų viena moderniausių Europoje
    90% naujosios atliekų rūšiavimo gamyklos jau suprojektuota – būtų viena moderniausių Europoje
    Iki kitų metų kovo mėnesio Vilniuje turėjo būti įrengta nauja, moderni Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamykla –
  • Netikri konkursai ir viliojantys prizai: „Maxima“ primena, kaip atpažinti sukčius
    Netikri konkursai ir viliojantys prizai: „Maxima“ primena, kaip atpažinti sukčius
    Žinomų prekių ženklų vardais prisidengiantys sukčiai socialiniuose tinkluose dažnai skelbia netikrus konkursus, žaidimus ar apklausas, kuriose žadami pinigai,
  • Projektavimo efektyvumas statybose: kaip mažinti vėlavimus, korekcijas ir kaštų riziką
    Projektavimo efektyvumas statybose: kaip mažinti vėlavimus, korekcijas ir kaštų riziką
    Projektavimo vėlavimai, pakartotinės korekcijos ir per vėlai priimami sprendimai statybų projektuose tiesiogiai veikia kaštus, terminus ir įgyvendinimo riziką.
  • „Iki“ vadovė: maisto švaistymą mažiname didesniu tempu nei planuota
    „Iki“ vadovė: maisto švaistymą mažiname didesniu tempu nei planuota
    Nors didžiausia maisto švaistymo dalis susidaro namų ūkiuose, mažmeninės prekybos sprendimai gali padėti keisti vartotojų įpročius. 2025-ieji „Iki“

Jus sudomins

Gediminas Ruginis. Kai antraštės gąsdino, rinkos augo: kaip sekėsi pensijų fondams pirmąjį pusmetį?
4 minutes read

Gediminas Ruginis. Kai antraštės gąsdino, rinkos augo: kaip sekėsi pensijų fondams pirmąjį pusmetį?

asd July 16, 2026 0
90% naujosios atliekų rūšiavimo gamyklos jau suprojektuota – būtų viena moderniausių Europoje
5 minutes read

90% naujosios atliekų rūšiavimo gamyklos jau suprojektuota – būtų viena moderniausių Europoje

asd July 16, 2026 0
Netikri konkursai ir viliojantys prizai: „Maxima“ primena, kaip atpažinti sukčius
3 minutes read

Netikri konkursai ir viliojantys prizai: „Maxima“ primena, kaip atpažinti sukčius

asd July 16, 2026 0
Projektavimo efektyvumas statybose: kaip mažinti vėlavimus, korekcijas ir kaštų riziką
6 minutes read

Projektavimo efektyvumas statybose: kaip mažinti vėlavimus, korekcijas ir kaštų riziką

asd July 16, 2026 0
© %year% Jūsų žinių portalas | MoreNews by AF themes.
  • Galerijos
  • Home
  • Kontaktai
  • Partneriai ir draugai
  • Pranešk naujieną
  • Privatumo politika
Jūsų žinių portalas!
Manage Consent
To provide the best experiences, we use technologies like cookies to store and/or access device information. Consenting to these technologies will allow us to process data such as browsing behavior or unique IDs on this site. Not consenting or withdrawing consent, may adversely affect certain features and functions.
Functional Always active
The technical storage or access is strictly necessary for the legitimate purpose of enabling the use of a specific service explicitly requested by the subscriber or user, or for the sole purpose of carrying out the transmission of a communication over an electronic communications network.
Preferences
The technical storage or access is necessary for the legitimate purpose of storing preferences that are not requested by the subscriber or user.
Statistics
The technical storage or access that is used exclusively for statistical purposes. The technical storage or access that is used exclusively for anonymous statistical purposes. Without a subpoena, voluntary compliance on the part of your Internet Service Provider, or additional records from a third party, information stored or retrieved for this purpose alone cannot usually be used to identify you.
Marketing
The technical storage or access is required to create user profiles to send advertising, or to track the user on a website or across several websites for similar marketing purposes.
  • Manage options
  • Manage services
  • Manage {vendor_count} vendors
  • Read more about these purposes
View preferences
  • {title}
  • {title}
  • {title}