Kas trečias europietis, pažvelgęs į nepažįstamojo telefono ekraną viešoje vietoje, jame yra pastebėjęs asmeninio pobūdžio informaciją, o kas dešimtas – net finansinius duomenis. Siekdami atkreipti dėmesį į viešose vietose dažną „žiūrėjimo per petį“ (angl. shoulder surfing) problemą, „Samsung“ ir SEB bankas pradėjo bendrą informacinę kampaniją.
Žvilgsnis per petį: privatumas viešumoje tėra iliuzija
„Samsung“ užsakymu Europoje atliktas tyrimas atskleidė ryškų prieštaravimą: nors pusė (48 proc.) apklaustųjų šventai tiki, kad naudojimasis telefonu yra visiškai privati erdvė, net 52 proc. pripažįsta – viešose vietose svetimus ekranus matyti yra itin lengva. Dažniausiai svetimi žvilgsniai į ekranus krypsta viešajame transporte, eilėse prie kasų ir bendrose laukimo zonose.
Tyrimo duomenimis, net 11 proc. respondentų yra netyčia (arba tyčia) matę svetimus bankininkystės duomenis ar su mokėjimais susijusį turinį. SEB banko duomenimis, beveik 70 proc. klientų kasdienius finansus tvarko išmaniuoju telefonu, todėl „žiūrėjimo per petį“ rizika yra ypač aktuali.
„Šiandien išmanusis telefonas tapo pagrindiniu asmeninių finansų valdymo įrankiu. Klientai reguliariai tikrina sąskaitų likučius, perveda pinigus ar investuoja tiesiog autobuse ar stovėdami eilėje. Nors tai neįtikėtinai patogu, svarbu suprasti, kad skaitmeninis saugumas prasideda nuo elementaraus privatumo fizinėje aplinkoje. Kibernetinė apsauga nepadės, jei jūsų slaptažodį ar sąskaitos likutį tiesiog nusižiūrės šalia sėdintis praeivis“, – pastebi SEB banko Strategijos ir paslaugų klientams skyriaus vadovas Arūnas Badaras.
SEB duomenimis, mobiliosios bankininkystės naudojimas kasmet auga po 5 procentus, o vidutiniškas vartotojas programėlę per mėnesį atsidaro bent 14 kartų.
Baimė verčia keisti įpročius
Auganti rizika jau keičia vartotojų elgseną. Beveik du trečdaliai (62 proc.) tyrimo dalyvių pripažino, kad viešose vietose sąmoningai vengia atlikti bankines operacijas, o pusė (49 proc.) nesuvedinėja slaptažodžių, jei šalia yra kitų žmonių.
Ekrano matomumas sukelia ir psichologinį diskomfortą: 42 proc. apklaustųjų tiesiog nustotų naudotis telefonu, jei pastebėtų, kad kažkas įžūliai žiūri į jų įrenginį.
„Daugelis vartotojų puikiai žino apie programišių grėsmes ar duomenų nutekėjimus, tačiau gerokai rečiau susimąsto, kad jautriausia informacija gali nutekėti tiesiog kasdienėse situacijose. Mūsų tyrimas rodo, kad tokie atvejai yra masinis reiškinys. Todėl technologijų gamintojai privalo reaguoti ir siūlyti sprendimus, saugančius privatumą ne tik skaitmeninėje erdvėje, bet ir realiame gyvenime“, – sako „Samsung Electronics Baltics“ mobiliųjų įrenginių pardavimų vadovas Lietuvoje Mindaugas Jančys.
Technologijos padeda apsaugoti privatumą
Siekdami spręsti šį saugumo iššūkį, gamintojai pradėjo kurti sprendimus, ribojančius vaizdo matomumą žiūrint iš šono. Pavyzdžiui, naujausiame „Samsung Galaxy S26 Ultra“ flagmane integruota speciali „Privacy Display“ funkcija, kuri pašaliniams asmenims ekraną tiesiog užtemdo, o pats naudotojas mato pilnavertį vaizdą. Vartotojai taip pat gali pat patys pasirinkti, kurias programėles ar pranešimus paslėpti nuo smalsių akių suvedant PIN kodus.
Ekspertų patarimai: kaip apsisaugoti viešoje vietoje?
- Įvertinkite aplinką: Prieš atsidarydami banko programėlę autobuse ar kavinėje, įsitikinkite, kad niekas nestovi tiesiai už jūsų nugaros.
- Naudokite biometriją: Vietoj PIN kodų įvedinėjimo viešumoje, naudokite piršto atspaudą arba veido atpažinimą (Face ID).
- Atsisakykite viešo „Wi-Fi“: Atlikdami finansines operacijas, visada naudokite mobilųjį 4G/5G ryšį, o ne atvirus kavinių ar stočių tinklus.
- Saugumo filtrai: Jei tenka daug dirbti viešose erdvėse, verta pasidomėti specialiomis privatumo plėvelėmis arba telefonų funkcijomis, mažinančiomis ekrano matymo kampą.
About the Author
