Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro atlikta 2026 m. antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio sukčiavimo statistikos analizė rodo, kad po santykinai ramesnio metų pradžios laikotarpio sukčių aktyvumas kiek paaugo.
Per antrąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų ir įmonių bandė išvilioti daugiau kaip 13,1 mln. eurų. Finansų įstaigoms pavyko sustabdyti 7,6 mln. eurų, tačiau sukčiams vis tiek buvo pervesta 5,4 mln. eurų, o realūs gyventojųir įmonių nuostoliai siekė beveik 5 mln. eurų.
Antrąjį ketvirtį užregistruoti 3 718 sukčiavimo atvejai – 14 proc. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Vis dėlto vertinant visą pirmąjį pusmetį situacija išlieka kiek geresnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai – iš viso užregistruoti 6 979 sukčiavimo atvejai, arba 10,2 proc. mažiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį. Vis dėlto galutines tendencijas bus galima įvertinti tik pasibaigus metams.
„Pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad sukčiavimo mastas išlieka reikšmingas, o sukčiai nuolat prisitaiko prie taikomų prevencijos priemonių ir ieško naujų būdų pasiekti savo aukas. Nors finansų įstaigoms pavyksta užkirsti kelią didelei daliai sukčiavimo bandymų, vien technologinių sprendimų nepakanka. Siekiant mažinti sukčiavimo žalą, būtinas nuoseklus finansų sektoriaus, valstybės institucijų, teisėsaugos ir visuomenės bendradarbiavimas bei gyventojų budrumas“, – sako Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė.
Didžiausią registruotų sukčiavimo atvejų dalį ir toliau sudaro suklastoti SMS ir elektroniniai laiškai (angl. phishing). Antrąjį ketvirtį užfiksuota 1 514 tokių atvejų – apie 41 proc. visų registruotų sukčiavimų. Palyginti su pirmuoju ketvirčiu, phishing‘o atvejų padaugėjo apie 12 proc. Tarp dažniausių sukčiavimo schemų taip pat išlieka avansiniai mokėjimai, investicinis sukčiavimas bei kategorija „kiti sukčiavimai“.
Nors pagal registruotų atvejų skaičių telefoninis sukčiavimas sudaro nedidelę dalį visų incidentų, jis išlieka viena pavojingiausių sukčiavimo formų. Sukčiai vis dažniau pasitelkia sudėtingus socialinės inžinerijos scenarijus, įtikindami aukas pačioms patvirtinti mokėjimus, atskleisti prisijungimo duomenis ar pervesti lėšas į tariamai saugias sąskaitas.
Tuo metu verslui didžiausią riziką ir toliau kelia susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimo bei netikro įmonės vadovo sukčiavimo schemos – nors jų registruojama nedaug, vieno incidento metu išviliojamos sumos gali siekti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
Pavyzdžiui antrąjį ketvirtį tik apie 5 proc. registruotų sukčiavimo atvejų teko įmonėms, tačiau jų patirti nuostoliai viršijo 3 mln. eurų ir sudarė apie trečdalį visų nuostolių.
Centro atstovai primena, kad sukčiai nuolat tobulina savo metodus, todėl gyventojams ir įmonėms svarbu kritiškai vertinti gaunamus skambučius, trumpąsias žinutes, elektroninius laiškus bei investavimo pasiūlymus. Kilus bent menkiausiam įtarimui rekomenduojama neskubėti atlikti mokėjimų, savarankiškai susisiekti su banku ar kita institucija oficialiais kontaktais ir apie galimą sukčiavimą pranešti atsakingoms institucijoms.
About the Author
