2026 m. liepos 21d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Kultūros komiteto narė Indrė Kižienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama atsakyti į klausimą, ar Seimo narys, kuriam konstatuojami etikos pažeidimai, gali ir toliau be jokių pasekmių eiti vadovaujančias pareigas Seimo komitete.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau ne kartą gavo prašymus svarstyti Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Vytauto Juozapaičio elgesį. Naujausioje išvadoje komisija konstatavo, kad Kultūros komiteto nuotolinio posėdžio metu politiko pavartotas žeminantis kreipinys „debile“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso principus – pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir atsakomybės. Komisija taip pat pabrėžė, kad tokia retorika peržengia Seimo nariui keliamas etiško elgesio ribas ir atkreipė dėmesį į pasikartojančias nederamo elgesio tendencijas.
Tenka prisiminti, kad vos prieš kelis mėnesius V. Juozapaitis jau buvo atsidūręs Etikos ir procedūrų komisijos akiratyje dėl įžeidžiančių pasisakymų. Tuomet tyrimas buvo nutrauktas tik todėl, kad politikas viešai atsiprašė. Tačiau, pasak I. Kižienės, toks sprendimas nėra reabilituojantis – jis nereiškia, kad nederamo elgesio nebuvo. Tiesiog įstatymas leidžia tyrimą nutraukti, kai pripažįstamas netinkamas elgesys ir viešai atsiprašoma. Tačiau situacija pasikartojo, ir šį kartą komisija tyrimo ėmėsi bei konstatavo Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimus. „Jeigu po viešo atsiprašymo ir Etikos ir procedūrų komisijos vertinimo tas pats elgesys kartojasi, kyla natūralus klausimas – ar etikos sprendimai Seime turi realią reikšmę, ar jie tėra formalumas?“ – svarstoI. Kižienė.
Parlamentarės teigimu, ši istorija jau seniai nebeapsiriboja vieno politiko pasisakymais. Ji kelia platesnį klausimą – kokie standartai taikomi Seimo nariams, kurie eina vadovaujančias pareigas ir savo elgesiu formuoja politinės kultūros pavyzdį.
Kreipimesi komisijos prašoma aiškiai įvardyti, ar konstatuoti Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai ir pačios komisijos nustatytos pasikartojančios nederamo elgesio tendencijos turėtų būti laikomos reikšminga aplinkybe sprendžiant dėl Seimo nario tinkamumo eiti vadovaujančias pareigas.
Taip pat klausiama, ar komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams turi būti taikomi aukštesni reputacijos bei politinės kultūros standartai ir ar komisija tokiais atvejais gali rekomenduoti politinėms frakcijoms iš naujo įvertinti tokio parlamentaro tinkamumą vadovauti.
„Seimo nario mandatą suteikia rinkėjai, tačiau komitetų pirmininkais ir jų pavaduotojais politikai netampa rinkėjų valia – į šias pareigas juos deleguoja politinės frakcijos ir patvirtina Seimas. Todėl kyla klausimas, ar frakcijos neturėtų prisiimti politinės atsakomybės ne tik skirdamos savo atstovus į vadovaujančias pareigas, bet ir persvarstydamos tokius sprendimus, kai to paties politiko atžvilgiu pakartotinai konstatuojami etikos pažeidimai. Politinė atsakomybė neturėtų baigtis paskyrimo momentu, ji turi galioti visą laiką, kol politikas eina jam patikėtas pareigas“, – teigia I. Kižienė.
About the Author
