Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre veiklą pradėjo Transliacinis genų technologijų kompetencijų centras – viena moderniausių gyvybės mokslų infrastruktūrų regione. Čia įrengta pažangi mokslinė įranga, kurios dalis analogų Baltijos šalyse neturi. Technika įsigyta dalyvaujant Europos Sąjungos remiamame „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų“ projekte, kurį koordinuoja Inovacijų agentūra.
Naujasis centras yra vienas svarbiausių Misijų projekto krypties „Inovacijos sveikatai“ rezultatų. Ši iniciatyva suvienijo mokslą, verslą ir viešąjį sektorių bendram tikslui – paspartinti inovacijų kūrimą ir jų kelią į rinką.
Didžiausia centro vertė slypi ne vien technologijose – jos taps prieinamos ne tik mokslininkams, bet ir verslui beistartuoliams, ieškantiems galimybių kurti naujus sveikatos inovacijų sprendimus.
„Tokio masto projektas buvo inicijuotas pirmą kartą. Mokslo ir verslo inovacijų programos buvo vykdomos trijose tematinėse srityse – saugi ir įtrauki visuomenė, sumani ir klimatui neutrali Lietuva bei inovacijos sveikatai“, – sako Inovacijų agentūros Proveržio departamento direktorius Martynas Survilas.
Infrastruktūra, kuri atveria naujas galimybes
Iki šiol daugelį sudėtingų biologinių tyrimų Lietuvos mokslininkams tekdavo atlikti užsienio laboratorijose. Tai ne tik ilgindavo tyrimų procesą, bet ir apsunkindavo darbą su jautriais biologiniais mėginiais.
„Tai yra unikali įranga. Anksčiau, norėdami atlikti panašius tyrimus, turėdavome vykti į užsienį. O kai kuriais atvejais ląstelių ar kitų mėginių transportuoti praktiškai neįmanoma arba labai sudėtinga. Dabar sudėtingiausius tyrimus galime atlikti čia, Lietuvoje“, – pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro direktoriaus pavaduotojas Julius Gagilas.
Centro laboratorijose įrengta viena pažangiausių regione mokslinių infrastruktūrų. Tarp svarbiausių įrenginių – itin aukštos raiškos masių spektrometras, leidžiantis analizuoti baltymus ir nustatyti ligoms būdingus biologinius žymenis. Tokie tyrimai sudaro prielaidas kurti tikslesnius diagnostikos metodus ir personalizuotos medicinos sprendimus.
Pasak J. Gagilo, naujosios technologijos leidžia atlikti gerokai sudėtingesnius tyrimus nei buvo įmanoma iki šiol.
„Turime daug didesnį jautrumą ir analizės greitį. Galime atlikti tyrimus, kurių anksčiau negalėjome – išsamiai tirti ląstelių būklę, stebėti įvairių medžiagų poveikį ir geriau suprasti ligų vystymosi procesus“, – sako jis.
Atvira infrastruktūra – impulsas verslui
Viena svarbiausių naujojo centro idėjų – atverti brangią mokslinę infrastruktūrą verslui. Biotechnologijų, medicinos technologijų ar sveikatos inovacijų įmonėms tokia įranga dažnai yra sunkiai prieinama dėl didelių investicijų poreikio. Nuo šiol jos galės naudotis ne tik modernia įranga, bet ir mokslininkų kompetencijomis.
„Ši įranga bus įveiklinta įmonių poreikiams ir pasitarnaus mūsų startuolių ekosistemai. Labai dažnai įmonėms tokia įranga yra tiesiog neįperkama, o dabar ji taps atvira verslui. Kartu su mokslininkų kompetencijomis tai leis tikėtis gerokai daugiau inovacijų sveikatos srityje“, – pabrėžia M. Survilas.
Atvira infrastruktūra suteiks galimybę įmonėms greičiau išbandyti naujas idėjas, kurti produktų prototipus ir spartinti jų kelią iki komercializavimo ir paciento.
Greitesnis kelias nuo idėjos iki paciento
Centro galimybės svarbios ne tik diagnostikai ar naujų vaistų kūrimui. Modernios ląstelių technologijos leidžia daugelį tyrimų atlikti laboratorijoje, taip mažinant poreikį ankstyvosiose stadijose taikyti bandymus su gyvūnais ar žmonėmis.
„Galime atlikti daugybę vaistų tyrimų naudodami ląsteles, o ne bandymus su žmonėmis ar gyvūnais. Taip galime efektyviai patikrinti gerokai daugiau mokslinių idėjų ir paspartinti naujų sprendimų kūrimą“, – sako J. Gagilas.
Misija „Inovacijos sveikatai“ buvo viena didžiausių Lietuvoje įgyvendintų mokslo ir inovacijų programų.
„Šiam konsorciumui buvo skirtas daugiau nei 32 mln. eurų finansavimas, kuris leido kurti naujus produktus, vystyti technologijas ir stiprinti mokslo bei verslo partnerystę“, – teigia M. Survilas.
Iš viso trims Misijų projekto kryptims – „Inovacijos sveikatai“, „Saugi ir įtrauki e. visuomenė“ bei „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ – skirta daugiau kaip 88 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo programos bei valstybės biudžeto lėšų. Projektą inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o Inovacijų agentūra bendradarbiauja įgyvendinant programų projektus.
Pasak M. Survilo, tai ilgalaikė investicija į Lietuvos konkurencingumą: „Tai reikšmingas finansavimas, pasiekęs tiek verslą, tiek mokslą. Tikimės, kad jis generuos pajamas, naujus produktus ir kurs vertę ateities verslams bei mokslui“.
Lietuvos investicijos į pažangią mokslinę infrastruktūrą ir mokslo bei verslo partnerystes atsispindės ir tarptautinėje darbotvarkėje. 2027 m. balandžio 27–28 d. Kaune vyksiantis „LifeSciencesBaltics“ forumas suburs gyvybės mokslų bendruomenę diskutuoti apie ateities mediciną, sveikatos duomenų potencialą ir inovacijų kelią nuo laboratorijos iki paciento.
About the Author
