Prof. Davidas Schultzas, JAV Hamline universiteto politikos mokslų profesorius, Mykolo Romerio universiteto (MRU) vizituojantis dėstytojas ir MRU LAB Teisingumo tyrimų laboratorijos narys
Dauguma prognozių dėl 2026 m. JAV vidurio kadencijos rinkimų šiandien rodo aiškią demokratų pergalę. Donaldo Trumpo reitingai yra istorinėse žemumose. Ekonomika patiria didelį spaudimą dėl karo sukeltos infliacijos ir išaugusių degalų kainų. Demokratų rinkėjai yra labiau motyvuoti dalyvauti rinkimuose nei respublikonai. Be to, rinkimų apygardų žemėlapiai, regis, taip pat palankūs demokratams. Atrodo, byla baigta, tiesa?
Ne visai.
Dauguma šių prognozių neįvertina kitos medalio pusės. Net 59 proc. amerikiečių Demokratų partiją vertina nepalankiai – beveik tiek pat, kiek ir Respublikonų partiją, kurią nepalankiai vertina 58 proc. apklaustųjų. Nuo pavasario politinį peizažą iš esmės pakeitė rinkimų apygardų perskirstymo procesai, o jų rezultatai demokratams tapo gerokai mažiau palankūs. Tuo pat metu partija į rudens rinkimų kampaniją žengia pačiame įnirtingiausiame vidiniame ginče dėl savo ideologinės krypties.
Paradoksalu, tačiau demokratai į šiuos rinkimus eina susiklosčius bene palankiausioms politinėms aplinkybėms per pastaruosius kelerius metus, tačiau kartu daro viską, kad tas aplinkybes apsunkintų patys.
Demokratams palankūs skaičiai
Pagrindinės nacionalinės apklausos rodo, kad D. Trumpo palaikymo reitingas svyruoja tarp 35 ir 39 proc., o jo grynasis vertinimas siekia nuo minus 17 iki minus 22 punktų. Liepos 7 d. paskelbta „The Economist/YouGov“ apklausa parodė, kad prezidentui pritaria 35 proc., o nepritaria 61 proc. respondentų – tai vienas prasčiausių jo rezultatų.
Tarp nepriklausomų rinkėjų, kurie dažnai lemia konkurencingų rinkimų baigtį, D. Trumpą palaiko tik 34 proc. Šis rodiklis nukrito žemiau 36 proc. ribos, kuri buvo pasiekta prieš 2018 m. vidurio kadencijos rinkimus, kai demokratai Atstovų Rūmuose iškovojo papildomą 41 vietą.
Ne mažiau svarbi ir ekonomika. Infliacijos valdymo klausimu prezidento grynasis reitingas siekia minus 47 punktus – tai prasčiausias rodiklis per visą jo prezidentavimo laikotarpį. Tik 21 proc. amerikiečių pritaria administracijos veiksmams dėl benzino kainų, o net 77 proc. respondentų mano, kad dabartinė politika padidino jų pragyvenimo išlaidas.
Beveik penkis mėnesius trunkantis karas su Iranu, vis dar neturintis aiškios baigties, dar labiau didina ekonominį spaudimą Baltiesiems rūmams.
Tai atsispindi ir rinkimų nuotaikose. Pagal apklausos rezultatus, demokratai vadinamajame „bendrojo balsavimo“ (angl. generic ballot) klausime pirmauja 7–10 procentinių punktų. Be to, 73 proc. demokratų teigia, kad šie rinkimai jiems svarbesni nei ankstesni vidurio kadencijos rinkimai, palyginti su 52 proc. respublikonų.
Tokia prezidento nepopuliarumo, ekonominio nepasitenkinimo ir didesnės opozicijos rinkėjų motyvacijos kombinacija istoriškai būdinga vadinamiesiems „bangos rinkimams“, kai opozicinė partija Kongrese laimi gerokai daugiau vietų nei įprastai.
Kas pasikeitė nuo pavasario: rinkimų apygardų perskirstymas pakeitė situaciją
Nuo balandžio, kai ši prognozė buvo paskelbta pirmą kartą, politinė situacija pakrypo demokratų nenaudai.
Vienas svarbiausių pokyčių – rinkimų apygardų perskirstymas. Virdžinijos rinkėjai buvo pritarę pataisai, kuri demokratams galėjo suteikti keturias papildomas vietas Atstovų Rūmuose. Tačiau gegužės 8 d. Virdžinijos Aukščiausiasis Teismas dėl procedūrinių pažeidimų panaikino balsavimo rezultatus, o JAV Aukščiausiasis Teismas atsisakė įsikišti. Šios keturios vietos demokratams buvo prarastos.
Dar didesnę reikšmę turėjo balandžio 29 d. priimtas JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje „Louisiana v. Callais“ (6–3), kuris iš esmės susilpnino Balsavimo teisių akto praktinį poveikį ir paskatino naują respublikonų inicijuotą rinkimų apygardų perskirstymo bangą Pietų valstijose.
Florida ir Tenesis jau patvirtino naujus rinkimų apygardų žemėlapius, nukreiptus prieš demokratų kontroliuojamas apygardas, o Luiziana rengia savo planą. Gegužės pabaigoje federalinis teismas laikinai sustabdė Alabamos respublikonų parengtą perskirstymo planą, tačiau byla dar sugrįš į Aukščiausiąjį Teismą. Tuo metu Pietų Karolinoje bandymas panaikinti Jimo Clyburno atstovaujamą daugiausia juodaodžių rinkėjų apygardą kol kas įstrigo valstijos Senate.
Jeigu pavasarį bendras rinkimų apygardų perskirstymo balansas atrodė beveik neutralus, šiandien jis respublikonams suteikia maždaug 6–10 vietų struktūrinį pranašumą dar prieš prasidedant nacionalinei rinkimų kampanijai.
Keturi scenarijai
Ši prognozė remiasi ne vienu spėjimu, o keturiais galimais rinkimų scenarijais. Juos skiria ne D. Trumpo reitingai, o Demokratų partijos įvaizdis ir jos gebėjimas palankias politines aplinkybes paversti balsais konkurencingose rinkimų apygardose.
Jei įvyktų vadinamoji „mėlynoji banga“ (tai JAV politikoje reiškia stiprų Demokratų partijos dominavimą), ekonominis nerimas išliktų dabartinio lygio, o demokratų rinkėjų entuziazmas nesumažėtų iki lapkričio, partija galėtų iškovoti 235–245 vietas Atstovų Rūmuose ir 53 vietas Senate. Tam būtina, kad iki rinkimų dienos respublikonams išliktų tokios pat nepalankios politinės sąlygos kaip dabar.
Bazinis scenarijus numato, kad dabartinės tendencijos išliks stabilios. Tokiu atveju demokratai laimėtų apie 220–228 vietas Atstovų Rūmuose ir 51 vietą Senate. Tai būtų nedidelė dauguma, priklausanti nuo pergalių beveik visose konkurencingose apygardose bei sėkmės Meino, Šiaurės Karolinos ir Mičigano valstijose, kartu išlaikant Džordžiją.
Jeigu D. Trumpo reitingai stabilizuotųsi ties žemąja 40 proc. riba, benzino kainos sumažėtų, o demokratų rinkėjų entuziazmas imtų blėsti, kaip buvo 2022 m., Atstovų Rūmuose jie galėtų iškovoti tik 215–220 vietų – ties daugumos riba arba šiek tiek žemiau jos. Nors dabartiniai duomenys šio scenarijaus nelaiko labiausiai tikėtinu, jo atmesti negalima.
Galiausiai, jei vidiniai Demokratų partijos nesutarimai dėl jos krypties taptų pagrindine rinkimų tema, o respublikonams pavyktų nacionaliniu mastu išnaudoti demokratinių socialistų pergales pirminiuose rinkimuose, demokratai greičiausiai nesurinktų 218 vietų Atstovų Rūmuose, o Senatas liktų respublikonų kontrolėje.
Kas nulems rinkimų baigtį?
Šiuo metu demokratai išlieka favoritais susigrąžinti Atstovų Rūmų kontrolę. Tikimybė tai padaryti siekia apie 60–65 proc. – šiek tiek daugiau nei pavasarį prognozuoti 55–62 proc. Šį augimą lėmė palankesnės rinkėjų nuotaikos ir prastėjantys ekonomikos vertinimai, nors dalį šio pranašumo sumažino demokratams nepalankūs rinkimų apygardų perskirstymo sprendimai.
Senato kontrolės perspektyva išlieka gerokai mažiau aiški. Demokratų galimybės čia vertinamos maždaug 45–50 proc., todėl kova dėl daugumos iš esmės išlieka lygi.
Vis dėlto svarbiausias klausimas nuo dabar iki lapkričio nesikeičia: ar demokratai sugebės rinkėjams pasiūlyti priežastį balsuoti už juos, o ne vien prieš Donaldą Trumpą.
Ekonominė situacija opozicijai šiandien yra palankesnė nei buvo pavasarį. Nepriklausomų rinkėjų parama D. Trumpui nukrito žemiau ribos, kuri istoriškai siejama su opozicijai palankiais vidurio kadencijos rinkimais. Sąlygos reikšmingai demokratų pergalei egzistuoja.
Tačiau palankios prognozės dar negarantuoja triuškinančios pergalės. Jei Demokratų partijai nepavyks įtikinti rinkėjų savo politine vizija, o ne vien pasipriešinimu prezidentui, net ir šiandienos palankios prognozės gali nevisiškai išsipildyti. Galutinį atsakymą pateiks tik lapkritį suskaičiuoti balsai.
About the Author
