Planuojant atostogas dažniausiai rūpinamasi kelionės maršrutu, apgyvendinimu ar lagaminų turiniu, tačiau ne mažiau svarbu pasirūpinti ir savo sveikata. Vasarą, kai darbų tempas dažnai sulėtėja, atsiranda daugiau laiko profilaktiniams sveikatos patikrinimams, kurie neretai atidedami visus metus.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Margarita Varkalienė sako,kad prieš ilgesnę kelionę ar aktyvų poilsį verta rimčiau įvertinti bendrą sveikatos būklę – tai gali padėti ne tik ramiau mėgautis atostogomis, bet ir laiku pastebėti ligas, kurios ankstyvose stadijose dažnai nesukelia jokių simptomų.
„Atostogų laikotarpis gali būti tinkamas metas skirti dėmesio ir savo sveikatai, ypač profilaktikai. Vasarą žmonės dažnai turi daugiau laiko pasirūpinti tyrimais ar gydytojo konsultacijomis, kurios įprastai atidedamos dėl darbų ar kasdienių rūpesčių. Be to, prieš ilgesnes keliones ar aktyvesnį poilsį verta įvertinti bendrą sveikatos būklę, pasitikrinti lėtinių ligų kontrolę, peržiūrėti vartojamus vaistus ir įsitikinti, kad nėra nepastebėtų sveikatos problemų, galinčių sutrikdyti atostogas“, – teigia medikė.
Simptomai, į kuriuos nereikėtų numoti ranka
Atostogų metu neretai išryškėja sveikatos problemos, kurios kasdienėje rutinoje būna nepastebimos arba nesukelia ryškesnių simptomų. Pasikeitęs mitybos režimas, didesnis fizinis aktyvumas, ilgesnės kelionės ar klimato pokyčiai gali išprovokuoti tam tikrų būklių paūmėjimą.
„Dažniausiai tai susiję su nepakankamai kontroliuojama arterine hipertenzija, širdies ir kraujagyslių ligomis, virškinimo sistemos sutrikimais, gliukozės apykaitos sutrikimais ar sąnarių problemomis. Pavyzdžiui, intensyvesnis fizinis krūvis gali išryškinti anksčiau nepastebėtą dusulį ar krūtinės skausmus, o pasikeitusi mityba – virškinimo sutrikimus ar gliukozės svyravimus. Dėl šios priežasties prieš ilgesnes ar aktyvesnes atostogas verta įvertinti savo sveikatos būklę ir, ypač turint lėtinių ligų ar rizikos veiksnių, pasitarti su šeimos gydytoju dėl reikalingų profilaktinių tyrimų ar gydymo korekcijos“, – pataria „Antėja“ šeimos gydytoja.
Pasak M. Varkalienės, prieš atostogas vertėtų atkreipti dėmesį į bet kokius savijautos pokyčius, kurie nėra būdingi įprastai būklei arba laikosi ilgiau nei įprastas nuovargis. Dažnai žmonės linkę juos nurašyti stresui ar intensyviam darbo ritmui, tačiau tai ne visada būna pagrindinė priežastis.
„Jei nuovargis tampa neįprastai ryškus, nepraeina pailsėjus, jaučiami širdies permušimai, galvos svaigimas, krūtinės diskomfortas ar sumažėja fizinis pajėgumas, tai jau signalas įvertinti sveikatą plačiau. Taip pat reikšmingi yra nepaaiškinami svorio pokyčiai, užsitęsę virškinimo ar miego sutrikimai. Tokiais atvejais verta neatidėlioti šeimos gydytojo konsultacijos – kartais pakanka bazinių tyrimų, kad būtų aiškesnė situacija ir būtų galima laiku užkirsti kelią būklės progresavimui“, – teigia gydytoja.
Vis dėlto net jei sveikata nesiskundžiama, profilaktiniai tyrimai yra svarbūs todėl, kad daugelis ligų ankstyvose stadijose nesukelia jokių simptomų.
„Žmogus gali jaustis visiškai gerai, tačiau organizme jau vykti pokyčiai, kuriuos laiku nustačius galima užkirsti kelią ligos progresavimui ar komplikacijoms. Tai ypač aktualu tokioms būklėms kaip arterinė hipertenzija, lipidų apykaitos sutrikimai, gliukozės tolerancijos ar skydliaukės funkcijos pokyčiai, taip pat kai kurioms onkologinėms ligoms. Jų eiga pradžioje dažnai būna „tyli“, o pirmieji simptomai atsiranda jau ligai pažengus“, – tikina ji.
Profilaktiniai tyrimai leidžia įvertinti rizikos veiksnius, pastebėti ankstyvus pakitimus ir, esant reikalui, laiku koreguoti gyvenseną ar pradėti gydymą. Tai nėra perteklinis tikrinimasis, o būdas užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms ateityje.
Reikiamus tyrimus parenka medikas
Anot specialistės, profilaktinių tyrimų apimtis visada turėtų būti parenkama individualiai, atsižvelgiant į amžių, rizikos veiksnius, lėtines ligas ir nusiskundimus.
Tačiau dažniausiai kaip baziniai tyrimai prieš įvertinant bendrą sveikatos būklę atliekami bendras kraujo tyrimas, gliukozės kiekis kraujyje, lipidograma, kepenų ir inkstų funkcijos rodikliai.
Pagal situaciją gali būti naudingi ir skydliaukės funkcijos tyrimai, ypač jei yra nuovargio, svorio pokyčių ar širdies ritmo sutrikimų simptomų. Taip pat, esant indikacijoms, vertinamos geležies atsargos (feritinas), vitaminas B12 ar vitaminas D.
„Kalbant apie lyčių skirtumus, moterims dažniau aktualu įvertinti geležies atsargas dėl didesnės geležies trūkumo rizikos, ypač esant gausesnėms mėnesinėms ar nuovargiui. Vyrams svarbu atkreipti dėmesį į kardiovaskulinę riziką, todėl lipidograma ir gliukozės apykaitos rodikliai dažnai yra ypač reikšmingi jau nuo vidutinio amžiaus“, – sako „Antėja“ gydytoja.
Vis dėlto ji priduria, kad tyrimų pasirinkimas neturėtų būti grindžiamas vien lytimi – visada svarbiausia individuali rizika, amžius ir klinikinė situacija. Tinkamai parinkti ir reguliariai atliekami tyrimai yra svarbi profilaktinės sveikatos priežiūros dalis, padedanti objektyviai įvertinti organizmo būklę ir laiku nustatyti galimus sveikatos sutrikimus.
About the Author
