Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Berlyne susitiko su Vokietijos Federaliniu Kancleriu Friedrichu Merzu.
Pokalbio metu aptartas pasirengimas kitą savaitę vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Turkijos sostinėje Ankaroje. Šiame susitikime taip pat dalyvavo Latvijos Prezidentas Edgaras Rinkevičius ir Estijos Ministras Pirmininkas Kristenas Michalas.
Kalbėdamas apie Ankaros viršūnių susitikimo tikslus, Lietuvos vadovas akcentavo, jog transatlantinės vienybės išsaugojimas turi išlikti svarbiausiu prioritetu, kadangi tvirtas transatlantinis ryšys yra kolektyvinio saugumo ir gynybos kertinis akmuo. Šalies vadovas taip pat pridūrė, jog Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo pačios saugumą, pabrėždamas, jog stipresnė Europa stipresniame NATO yra bendras strateginis tikslas.
„Ankaroje turi būti pasiekta apčiuopiama pažanga įgyvendinant įsipareigojimą gynybai skirti 5 proc. BVP. Šiais metais Lietuva pagrindinėms gynybos reikmėms skiria 5,38 proc. BVP, o dar 1,5 proc. – dvejopos paskirties infrastruktūrai ir atsparumui stiprinti. Taigi iš viso mūsų išlaidos gynybai ir saugumui artėja prie 7 proc. BVP, kas reikšmingai viršija Hagos viršūnių susitikime prisiimtą įsipareigojimą“, – teigė Prezidentas.
Lietuvos vadovo žodžiais, ne mažiau svarbu stiprinti atgrasymą ir gynybą, ypač oro gynybos srityje. Prezidento teigimu, naujasis NATO integruotos oro ir priešraketinės gynybos planas, reiškiantis perėjimą nuo oro policijos misijos prie sustiprintos oro gynybos misijos, yra reikšmingas istorinis pasiekimas.
„Turime toliau stiprinti Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamą NATO branduolinio atgrasymo laikyseną. Prieš kelias dienas inicijavau politinių lyderių susitikimą dėl Konstitucijos pataisos, kuria būtų panaikintas šiuo metu galiojantis ribojimas dėl galimo branduolinių ginklų dislokavimo Lietuvoje. Ši pataisa sudarytų sąlygas Lietuvai aktyviau dalyvauti NATO kolektyvinio branduolinio atgrasymo sistemoje“, – sakė Prezidentas.
Kalbėdamas apie Ukrainą šalies vadovas priminė, kad Europos Sąjungos stojimo derybos yra strateginė Ukrainos modernizavimo priemonė ir svarbus politinio impulso šaltinis. Prezidento žodžiais, visateisė narystė turi išlikti bendru tikslu, grindžiamu konkrečiais etapais ir aiškiu veiksmų planu, kuris užtikrintų Ukrainos įstojimą į ES ne vėliau kaip iki 2030 metų.
Lietuvos vadovas išreiškė viltį, jog Ankaros viršūnių susitikimas pademonstruos, kad NATO išlieka vieninga, ryžtinga, pasirengusi investuoti į kolektyvinę gynybą, stiprinti transatlantinį ryšį ir toliau remti Ukrainą.
About the Author
