Dėl didėjančio vartotojų skaičiaus, sostinės plėtros bei augančio verslo ir pramonės vandens poreikio pirmąjį 2026 metų pusmetį Vilniuje užfiksuotas rekordinis vandens suvartojimas. Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ duomenimis, per pirmuosius šešis mėnesius suvartota beveik 16 mln. kubinių metrų geriamojo vandens – 4,6 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai (15,3 mln. kubinių metrų vandens).
Suvartojimo pikas – birželio mėnesį
Vandens vartojimas per pirmąjį šių metų pusmetį augo kiekvieną mėnesį. Per mėnesį sostinėje vidutiniškai pirmąjį šių metų pusmetį buvo suvartojama apie 2,7 mln. kubinių metrų vandens. Toks vandens kiekis užpildytų daugiau nei tūkstantį olimpinio dydžio baseinų kiekvieną mėnesį.
Didžiausias vandens suvartojimo šuolis fiksuotas šį birželį, kai Lietuvoje buvo fiksuojami rekordiniai karščiai – suvartojimas per šį mėnesį viršijo 2,8 mln. kubinių metrų ir buvo 14 proc. didesnis už tą patį laikotarpį ankstesniais metais.
Analizuojant vandens išgavimo duomenis Vilniuje, matoma, kad vandens išgavimo pikas buvo pasiektas per paskutines tris mėnesio dienas, kai siekė vidutiniškai apie 114 tūkst. kubinių metrų per dieną.
„Bendrą vandens poreikį sostinėje didina ne tik karščių bangos, bet ir augantis miestas – daugėja gyventojų, naujų būstų, verslų ir pramonės įmonių. Todėl, siekiant užtikrinti patikimą paslaugų tiekimą, nuolat investuojame į infrastruktūros plėtrą, tiesiame naujus tinklus ir prijungiame vis daugiau vartotojų. Kartu nuosekliai atnaujiname vandentiekio tinklus ir diegiame vandens nuostolius vidaus tinkluose mažinančius išmaniuosius skaitiklius, kurie padeda tiksliau apskaityti vandens vartojimą bei greičiau nustatyti galimus nuotėkius. Tai leidžia efektyviau valdyti vandens tiekimo sistemą ir užtikrinti patikimą paslaugų teikimą augančiam miestui“, – sako „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius Viktoras Matonis.
Pasak V. Matonio, nors vandens poreikis sostinėje nuosekliai auga, jo išteklių išeikvojimo grėsmės nėra. Vilnius yra viena iš nedaugelio Europos sostinių, geriamąjį vandenį tiekiančių iš giliųjų požeminio vandens sluoksnių. Vanduo išgaunamas iš 40–245 metrų gylio gręžinių, todėl yra natūraliai apsaugotas nuo paviršinės taršos ir pasižymi itin aukšta kokybe.
„Vilnius gali džiaugtis gausiais geriamojo vandens ištekliais. Nors vandens resursų šiandien turime užtektinai – juos būtina saugoti, kiekvieno mūsų veiksmai ir pasirinkimai kuria tvarią rytdieną. Todėl jaučiame pareigą priminti, kad saugi ateitis priklauso nuo mūsų visų atsakingo požiūrio į nuotekų tvarkymą, taršos mažinimo ir kasdienių tvaresnių pasirinkimų, pavyzdžiui, nemetant į nuotekas atliekų, nepilant riebalų ir kitų teršalų “, – pabrėžia V. Matonis.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (85,10 proc.), Vilniaus (6,38 proc.), Švenčionių (5,99 proc.) ir Šalčininkų (2,53 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
About the Author
