Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Artemo Petriko knyga „Tarpukario Lietuva: laikas ir konstitucijos“ („Міжвоєнна Литва: час та конституції“) tapo pirmąja ukrainiečių kalba išleista moksline sinteze, kurioje išsamiai nagrinėjama Lietuvos valstybingumo ir konstitucionalizmo raida tarpukariu. Leidinys supažindina Ukrainos skaitytojus su 1918–1940 metų Lietuvos istorija.
360 puslapių apimties knygoje nuosekliai analizuojama Lietuvos valstybės raida tarpukariu, aptariamos to meto Lietuvos konstitucijos ir konstituciniai teisės aktai, Klaipėdos krašto statusą reglamentavę dokumentai, taip pat naujų Vidurio ir Rytų Europos valstybių kūrimasis po Pirmojo pasaulinio karo. Leidinyje politinės, valstybės ir teisės istorijos tyrimai atskleidžia Lietuvos valstybingumo raidos ypatumus bei jos vietą Europos istorijoje.
Pasak autoriaus, knyga jam svarbi ne tik kaip ilgamečio mokslinio darbo rezultatas.
„Man ši knyga yra dalis kažko labai asmeniško. Norėčiau tikėti, kad ji taps indėliu – tiek mano asmeniniu, tiek Klaipėdos universiteto – į žinių apie Lietuvą ir jos sudėtingą bei didingą istoriją sklaidą toli už jos ribų. Esu įsitikinęs, kad kuo geriau pasaulis pažįsta šalį, tuo ji stipresnė“, – sako dr. A. Petrikas.
Knygą bendrai išleido leidyklos „Juridika“ (Odesa, Ukraina) ir „Baltija Publishing“ (Ryga, Latvija). Leidinį recenzavo trijų šalių mokslininkai – prof. dr. Jonas Vaičenonis (Lietuva), dr. Volodymyr Pylypenko (Ukraina) ir dr. Jānis Grasis (Latvija).
Autoriaus teigimu, viena iš priežasčių išleisti knygą – Ukrainoje trūksta mokslinės literatūros apie vieną svarbiausių Lietuvos istorijos laikotarpių.
„Lietuva ukrainiečiams yra viena artimiausių draugių ir partnerių. Ukrainiečiai labai vertina jos drąsią ir nuoseklią paramą nuo 2014 metų. Mūsų tautas sieja artima istorinė patirtis – nuėjome panašų kelią kovodami už nepriklausomybę ir teisę priklausyti Europos bendruomenei. Ukrainiečių pažintis su Lietuvos istorija prasideda dar mokykloje, nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpio, tačiau literatūros ukrainiečių kalba apie 1918–1940 metų Lietuvą vis dar trūksta“, – teigia dr. A. Petrikas. Jis tikisi, kad knyga dar labiau sustiprins dvišalį dialogą ir supažindins ukrainiečius su Lietuvos valstybingumo bei konstitucinėmis tradicijomis.
Naujoji Klaipėdos universiteto mokslininko knyga prisideda prie lituanistikos sklaidos Ukrainoje ir už jos ribų, stiprina Lietuvos ir Ukrainos akademinius ryšius bei atveria naujas galimybes tarptautiniam dialogui apie bendrą istoriją, valstybingumą ir Europos vertybes.
About the Author
