Lietuvos bankas pirmą kartą apskaičiavo, kokį poveikį klimatui ir biologinei įvairovei daro Lietuvos kredito įstaigų, draudimo įmonių ir pensijų fondų finansuojama veikla. Vertinimas rodo, kad, augant investicijų ir paskolų portfeliams, didėjo bendras su jais susijęs šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išlakų kiekis bei poveikis biologiniai įvairovei, tačiau vienam investuotam ar paskolintam eurui tenkantis pėdsakas mažėjo. Tai reiškia, kad finansų sektoriaus investicijų ir paskolų portfeliai tampa žalesni.
„Finansų sektorius, atsakingai rinkdamasis investicijas ir finansuojamus projektus, gali reikšmingai prisidėti prie klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo mažinimo. Pradėję sistemingai vertinti Lietuvos finansų sektoriaus poveikį klimatui ir gamtai, galėsime stebėti pokyčius, palyginti juos su kitomis šalimis ir diskutuoti apie galimus poveikio mažinimo tarpinius tikslus“, – sako Lietuvos banko valdybos patarėjas Tomas Garbaravičius.
Augant investicijų ir paskolų portfeliams, didėjo absoliutus, tačiau mažėjo santykinis anglies pėdsakas
2020–2025 m. Lietuvos kredito įstaigų, draudimo įmonių ir pensijų fondų investicijų į vyriausybių, agentūrų vertybinius popierius, įmonių obligacijas ir akcijas vertė padidėjo nuo 7,4 mlrd. iki 20 mlrd. Eur. Kartu išaugo ir su šiomis investicijomis siejamas finansuojamas anglies pėdsakas – nuo 0,9 mln. iki 1,7 mln. tonų CO₂ ekvivalento. Tai sudaro apie 9 proc. Lietuvos 2024 m. ŠESD išlakų.
Per tą patį laikotarpį kredito įstaigų paskolų įmonėms portfelis padidėjo nuo 4,7 mlrd. iki 9,5 mlrd. Eur. Dviem metodais įvertintas su šiomis paskolomis siejamas anglies pėdsakas prilygsta maždaug 6–8 proc. Lietuvos 2024 m. ŠESD išlakų.
Nors absoliutus finansuojamų emisijų kiekis didėjo, santykinis anglies pėdsakas, tenkantis vienam milijonui eurų investicijų ar paskolų, per visą laikotarpį gana nuosekliai mažėjo.
Pirmą kartą įvertintas ir poveikis biologinei įvairovei
Be klimato kaitos rodiklių, Lietuvos bankas pirmą kartą įvertino ir finansų sektoriaus investicijų poveikį biologinei įvairovei. Pasak T. Garbaravičiaus, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik klimato kaitos, bet ir biologinės įvairovės nykimo keliamoms rizikoms ekonomikai bei finansiniam stabilumui. Vis dėlto jų vertinimą vis dar apsunkina duomenų ir bendrų metodikų trūkumas.
Poveikio biologinei įvairovei analizei taikyti du tarptautinėje praktikoje naudojami rodikliai – vidutinis rūšių gausumas (angl. mean species abundance, MSA) ir potencialiai išnykusių rūšių dalis (angl. potentially disappeared fraction of species, PDF).
Pagal MSA rodiklį 2025 m. pabaigoje turimos investicijos į įmonių obligacijas ir akcijas gali būti siejamos su biologinės įvairovės nykimu, prilygstančiu visiškam biologinės įvairovės praradimui maždaug 15 km² teritorijoje.
Pagal PDF rodiklį, jei finansuojamų emitentų veikla nesikeistų artimiausius 100 metų, Lietuvos finansų sektoriaus investicijos galėtų būti siejamos su maždaug 236 rūšių išnykimu pasauliniu mastu.
Tyrimas taip pat parodė, kad 67 proc. investicijų į akcijas ir įmonių obligacijas yra susijusios su emitentais, kurių veikla vykdoma bent vienoje pažeidžiamos biologinės įvairovės teritorijoje.
Be to, poveikis biologinei įvairovei yra itin koncentruotas – pagal MSA rodiklį net 98 proc. viso biologinės įvairovės pėdsako tenka vos 200 emitentų, nors jų vertybiniai popieriai sudaro tik apie 5 proc. nagrinėtų investicijų vertės.
Vertinimas padės stebėti pažangą
Lietuvos banko atliktas vertinimas sudaro prielaidas reguliariai stebėti Lietuvos finansų sektoriaus poveikį klimatui ir gamtai, lyginti rezultatus su kitomis šalimis ir vertinti pažangą mažinant su finansuojama veikla susijusį poveikį aplinkai.
Pirmieji vertinimo rezultatai buvo pristatyti 2026 m. birželio 10 d. Lietuvos banko surengtame Klimato kaitos finansinių rizikų forumo renginyje. Šis projektas yra vienas svarbiausių iki 2026 m. pavasario veikusio Lietuvos banko Klimato kaitos centro, įgyvendinusio Lietuvos banko žalumo strategiją 2023–2025 m., veiklos rezultatų.
Svarbu tai, kad vertinimui naudojamos jau anksčiau rinkos dalyvių pateiktos ataskaitos ir kiti Lietuvos bankui prieinami duomenys. Todėl nei atliekant šį vertinimą, nei ateityje finansų rinkos dalyviams nereikės teikti papildomų duomenų ar ataskaitų.
About the Author
