Nepaisant pokyčių pensijų kaupimo sistemoje, pensijų fondai 2026 m. II ketvirtį toliau generavo grąžą ir augino senatvei kaupiamas žmonių lėšas. II pakopos fondų vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios siekė 9 proc., o III pakopos fondų – 10,4 proc. Bendrai gyventojai yra sukaupę atitinkamai 6,8 mlrd. ir 0,7 mlrd. eurų.
Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Vaidoto Rūko, nors II pensijų pakopa šiemet išgyveno vieną aktyviausių pokyčių etapų, stiprūs fondų rezultatai rodo, kad sistema veikia stabiliai.
„Pastarieji mėnesiai parodė, kad II pakopa turi tvirtą pagrindą ir nesusvyruoja pasikeitus aplinkybėms. Tai – brandi, diversifikuota ir profesionaliai valdoma sistema, kurios tikslas – nuosekliai auginti žmonių lėšas ateičiai. Net ir po dalies dalyvių pasitraukimų I-ąjį šių metų ketvirtį fondai toliau veikia įprastai, valdytojai laikosi ilgalaikių strategijų, o dalyvių turtas yra toliau investuojamas ir kuria vertę kaupiančiųjų ateičiai“, – sako V. Rūkas.
II pakopos rezultatai rodo sistemos atsparumą
Per visą pensijų kaupimo laikotarpį II pakopos dalyviai iš investicijų uždirbo apie 4,7 mlrd. eurų. Vien per pastaruosius metus (2026 m. II ketv., palyginti su 2025 m. II ketv.) uždirbta 906 mln. eurų grąža.
Balandžio–birželio mėnesiais II pakopos gyvenimo ciklo fondų grąža vidutiniškai siekė 11,5 proc., o atskirų fondų rezultatai sudarė nuo 1,2 iki 17,8 proc., priklausomai nuo dalyvių amžiaus grupės ir fondo investavimo strategijos.
V. Rūkas primena, kad skirtingų amžiaus grupių fondų lėšos investuojamos atsižvelgiant į laikotarpį, likusį iki pensijos: jaunesnių dalyvių lėšos investuojamos drąsiau, nes iki pensijos likęs ilgesnis laikas leidžia lengviau atlaikyti rinkų svyravimus ir siekti didesnio augimo. O artėjant pensiniam amžiui investicijų rizika palaipsniui mažinama, daugiau dėmesio skiriant jau sukauptų lėšų vertės išsaugojimui.
Pasak LIPFA vadovo, jei I ketv. fondų rezultatus dar veikė rinkų svyravimai, II ketv. investuotojams buvo itin palankus. Tai tik patvirtina, kad trumpalaikiai finansų rinkų pakritimai nėra reikšmingi, nes ilgalaikėje perspektyvoje investicijų vertė vis tiek palaipsniui auga. Pavyzdžiui, nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019 m. pensijų fondai vidutiniškai yra sugeneravę 108,9 proc. grąžos, o kai kurie akcijų fondai viršijo ir 130 proc. augimą.
„Tai – svarbus priminimas, kad pensijų kaupimo rezultatus reikėtų vertinti ne pagal vieną mėnesį ar ketvirtį, o ilgesnį laikotarpį. Finansų rinkoms svyruojant, gali laikinai keistis sukaupto turto vertė, tačiau tokiais momentais svarbu nepasiduoti emocijoms ir nepriimti skubotų sprendimų. Pensijų kaupime svarbiausia yra nuoseklumas, kantrybė ir gebėjimas neišsižadėti ilgalaikio sprendimo dėl trumpalaikių rinkų pokyčių“, – pabrėžia V. Rūkas.
III pakopa taip pat nuosekliai auga
Teigiami rezultatai fiksuoti ir III pakopoje, kur gyventojai kaupia savarankiškai. 2026 m. II ketv. šios pakopos pensijų fondų grąža siekė 13,2 proc., o metinė grąža – 19,9 proc.
Bendrai per metus (nuo 2025 m. birželio pabaigos) III pakopos dalyvių turto vertė dėl grąžos ir mokamų įmokų padidėjo 50,7 proc. iki 663 mln. eurų.
Didžiausios akcijų dalies III pakopos fondai per metus uždirbo 23,7 proc., mišraus investavimo – 12,5 proc., o mažesnės rizikos – 3,3 proc. grąžą. Per penkerius metus III pakopos fondų grąža sudarė 40,5 proc.
Pasak V. Rūko, III pakopos rezultatai taip pat patvirtina, kad papildomas kaupimas išlieka svarbus įrankis tiems, kurie nori didesnio finansinio savarankiškumo ateityje.
„Sodros“ pensija yra labai svarbi socialinės apsaugos dalis, tačiau vien jos daugeliui žmonių gali nepakakti norimam gyvenimo lygiui išlaikyti. II ir III pakopos viena kitą papildo, užtikrinant orią ir finansiškai ramią senatvę. Džiugu ir tai, kad prie šio tikslo vis aktyviau prisideda ir darbdaviai – mokėdami įmokas už darbuotojus jie padeda jiems kaupti papildomai, o darbdavių įmokos neretai būna net kelis kartus didesnės nei pačių darbuotojų“, – pastebi LIPFA vadovas.
Kaupimą tęsia ir esami, ir nauji dalyviai
V. Rūkas pabrėžia, kad reforma ir dalies gyventojų sprendimas pasitraukti neturi įtakos nei kaupimą tęsusiems daugiau kaip 800 tūkst. dalyvių, nei ateityje prie jo prisijungsiantiems gyventojams – fondai ir toliau investuoja bei siekia grąžos lygiai taip pat, kaip iki šiol.
Vien per pastaruosius 3 mėnesius į II pakopos fondus pervesta 160,2 mln. eurų įmokų. Vidutinis II pensijų pakopos dalyvis iki 2026 m. birželio pabaigos apytiksliai sukaupė 7,6 tūkst. eurų, per pusmetį uždirbo beveik 700 eurų. Tuo metu vidutinį darbo užmokestį uždirbantis ir nuo 2004 m. kaupiantis dalyvis iki 2026 m. II ketv. pabaigos vidutiniškai galėjo būti sukaupęs apie 22,7 tūkst. eurų, o ir per pastarąjį pusmetį uždirbęs apie 2,6 tūkst. eurų.
„Kiekvieno žmogaus sprendimas yra individualus ir gerbtinas – situacijų būna įvairių. Vis dėlto svarbu suprasti, kad kaupimo rezultatas labai priklauso nuo laiko: per 5 metus sukaupta suma gali atrodyti nedidelė, tačiau kaupiant 20 ar 30 metų ji gali išaugti kelis kartus. Matome, kad kaupimas išlieka aktualus ir naujiems dalyviams – per pastarąjį pusmetį prie II pakopos prisijungė daugiau nei 20 tūkst. gyventojų, o III pakopoje sudaryta apie 22 tūkst. naujų sutarčių“, – dalijasi LIPFA vadovas.
Susistemintą pensijų kaupimo bendrovių informaciją apie visus pasitraukusius gyventojus LIPFA planuoja skelbti liepos viduryje.
About the Author
