Klimato kaita, oro tarša, mikroplastikas, pandemijų grėsmės ir kiti globalūs iššūkiai šiandien vis dažniau tampa ne tik mokslininkų, bet ir studentų tyrimų lauku. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykdomose Aplinkotyros ir aplinkos apsaugos bakalauro studijose jauni žmonės jau nuo pirmųjų studijų metų mokosi analizuoti realias aplinkos problemas, rinkti duomenis ir ieškoti sprendimų, galinčių prisidėti prie sveikesnės, saugesnės ir tvaresnės ateities.
Šiuolaikiniai „planetos detektyvai“
Aplinkotyros ir aplinkos apsaugos specialistai šiandien dirba ten, kur susikerta klimato kaita, tarša, technologijos, gamta ir žmogaus sveikata. VDU Aplinkotyros katedros vedėjo prof. dr. Audriaus Dėdelės teigimu, tai nėra tik „gamtos saugojimo“ sritis siaurąja prasme – tai mokslas apie tai, kaip mūsų aplinka veikia kasdienį gyvenimą, sveikatą ir ateities visuomenės saugumą.
„Pavyzdžiui, aplinkotyros specialistai tiria, kaip oro tarša didina kvėpavimo ir širdies ligų riziką, kaip karščio bangos veikia miestų gyventojus, kaip mikroplastikas patenka į vandenį, dirvožemį ir maisto grandinę. Jie taip pat analizuoja, kaip klimato kaita gali keisti ligų plitimo riziką, ekosistemas ir gyvenimo sąlygas miestuose bei regionuose“, – pasakoja prof. A. Dėdelė.
Šios srities specialistus, anot profesoriaus, galima vadinti šiuolaikiniais „planetos detektyvais“: jie ieško dažnai nematomų grėsmių ore, vandenyje, dirvožemyje ir mūsų gyvenamojoje aplinkoje.
„Tačiau svarbiausia – jie ne tik nustato problemas, bet ir padeda ieškoti sprendimų: nuo taršos mažinimo priemonių ir saugesnio miestų planavimo iki klimato kaitos poveikio mažinimo bei sveikesnės aplinkos kūrimo žmonėms“, – teigia jis.
Ne tik suprasti aplinkos problemas, bet ir ieškoti realių sprendimų
Kaip teigia prof. A. Dėdelė, VDU Aplinkotyros ir aplinkos apsaugos bakalauro studijose studentai nuo pat studijų pradžios mokosi ne tik teorijos, bet ir praktinio problemų sprendimo.
„Aplinkos iššūkiai nėra nagrinėjami vien vadovėliuose – jie tiriami laboratorijose, lauko tyrimuose, analizuojant realius oro, vandens, dirvožemio ar aplinkos kokybės duomenis“, – sako jis.
Studentai mokosi tirti vandens ir oro kokybę, vertinti taršos poveikį gamtai ir žmogui, dirbti su šiuolaikinėmis aplinkos tyrimų technologijomis, analizuoti duomenis ir juos interpretuoti. „Vieną dieną jie gali tirti, kuo kvėpuojame mieste, kitą – analizuoti vandens mėginius ar vertinti, kaip klimato kaita keičia gyvenamąją aplinką“, – įvairias aplinkotyros ir aplinkos apsaugos studentų tyrimų kryptis vardina profesorius.
Todėl, pasak prof. A. Dėdelės, šios studijos paremtos principu „mokytis sprendžiant“.
„Studentas čia tampa ne pasyviu stebėtoju, o tyrėju, kuris mokosi kelti klausimus, rinkti įrodymus ir ieškoti pagrįstų atsakymų. Būtent tai ir yra svarbiausias šiuolaikinio specialisto gebėjimas – ne tik matyti problemą, bet ir suprasti jos priežastis bei pasiūlyti realius sprendimus“, – įsitikinęs VDU Aplinkotyros katedros vedėjas.
Paklaustas, kokiam žmogui labiausiai tiktų šios studijos, prof. A. Dėdelė atsako, kad smalsiam, kritiškai mąstančiam žmogui, kuriam rūpi ne tik diplomas, bet ir tai, kokiame pasaulyje gyvensime ateityje. „Tai studijos tiems, kurie nenori tik stebėti pasaulio iš šalies. Jos tinka žmogui, kuris nori, kad jo žinios turėtų praktinę vertę – prisidėtų prie švaresnio miesto, saugesnės visuomenės, sveikesnės aplinkos ir tvaresnės ateities“, – sako jis.
Studijuojant smalsumas virsta kompetencija
Profesoriaus įsitikinimu, jau bakalauro studijos gali būti pirmas rimtas žingsnis į pasaulio iššūkių tyrimus ir sprendimus.
„Dažnai atrodo, kad klimato kaitą, pandemijų grėsmes, taršą ar kitas pasaulines problemas sprendžia tik didelės tarptautinės organizacijos arba ilgametę patirtį turintys mokslininkai. Tačiau iš tikrųjų kelias į tokius tyrimus dažnai prasideda daug anksčiau – nuo pirmo klausimo paskaitoje, pirmo laboratorinio darbo, pirmo duomenų analizės bandymo ar pirmo lauko tyrimo“, – sako prof. A. Dėdelė.
Anot mokslininko, bakalauro studijos yra etapas, kai smalsumas pradeda virsti kompetencija: „Studentai ima suprasti, kad klimato kaita, oro tarša, ligų plitimas ar ekosistemų pokyčiai nėra tik sudėtingi terminai vadovėliuose. Tai realūs iššūkiai, kuriems reikia žmonių, gebančių mąstyti plačiai, analizuoti duomenis, suprasti priežastis ir ieškoti sprendimų.“
Todėl bakalauro studijos VDU Gamtos mokslų fakultete gali tapti pirmu rimtu žingsniu į prasmingą karjerą – tokią, kurioje jaunas žmogus ne tik įgyja profesiją, bet ir pamato, kaip jo žinios gali padėti spręsti problemas, nuo kurių priklauso mūsų sveikata, aplinka ir ateities gyvenimo kokybė.
About the Author
