Kasdienio gyvenimo ramybę dažniausiai siejame su mums palankiomis aplinkybėmis, kai išvengiame problemų, incidentų ir nemalonių staigmenų. Tačiau naujas šalies gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė veikiau priešingą tendenciją – labiausiai savo kasdienybe užtikrinti yra tie žmonės, kurie iš anksto stengiasi numatyti galimus netikėtumus ir jiems pasiruošti. Ką jie daro kitaip ir kokios įtakos mūsų savijautai turi nežinomybė?
Psichologės Ugnės Juodytės teigimu, tai nėra atsitiktinumas: žmogaus smegenys nuolat siekia prognozuoti ateitį, todėl net ir nedidelis pasiruošimas suteikia daugiau kontrolės jausmo, mažina stresą ir padeda lengviau susidoroti su netikėtomis situacijomis.
Smegenys visada prognozuoja ateitį
„Viena svarbiausių šiuolaikinių neuromokslų teorijų teigia, kad žmogaus smegenys nuolat kuria prognozes apie tai, kas įvyks artimiausioje ateityje. Šis mechanizmas leidžia efektyviau orientuotis kasdieniame gyvenime, taupyti energiją ir greičiau priimti sprendimus. Tačiau netikėtas įvykis šią sistemą sutrikdo ir sukelia visą grandinę psichologinių reakcijų. Viena iš jų – padidėjęs pažintinis krūvis, dėl ko gali suprastėti mūsų priimamų sprendimų kokybė, mokymasis, miegas“, – sako psichologė U. Juodytė.
Pasak ekspertės, tyrimai taip pat rodo, kad psichologinė reakcija į netikėtą įvykį dažniausiai greitai neišgaruoja: pradinę nuostabą keičia sumišimas ir neapibrėžtumas, o tokios nemalonios emocijos, kaip pyktis, baimė ir nerimas gali lydėti dar kurį laiką pasibaigus netikėtam įvykiui bei išsprendus jo pasekmes.
Psichologė tai iliustruoja gyvenimiškas pavyzdžiu – grįžęs namo žmogus randa iš po virtuvės spintelės besisunkiantį vandenį. Pirmosiomis sekundėmis jį ištinka šokas, po jų iškart seka klausimai: kiek žalos padaryta, kur ieškoti pagalbos, kiek tai kainuos. Net sutvarkius gedimą ir įsitikinus, kad viskas kontroliuojama, įtampa neatslūgsta iš karto, ji dar kurį laiką lieka, nors reali pavojų kelianti situacija jau suvaldyta.
„Didelis iššūkis žmogaus smegenims yra ir neapibrėžtumas. Kai nėra aišku, ko tikėtis ateityje, smegenys turi skirti gerokai daugiau energijos aplinkos stebėjimui, informacijos apdorojimui ir pasiruošimui galimoms grėsmėms. Todėl nervų sistema išlieka padidėjusio budrumo būsenoje“, – sako U. Juodytė.
Plano B svarba
Dėl šios priežasties mūsų smegenys yra linkusios turėti vadinamąjį „planą B“. „Išankstinis pasiruošimas dažniausiai nėra nei perdėtas atsargumas, nei nepagrįstas nerimas. Priešingai – tai veiksmingas būdas stiprinti psichologinį atsparumą. Visiško tikrumo žmogui gyvenime nereikia ir jo neįmanoma pasiekti, bet keli stabilūs atramos taškai, pavyzdžiui, rutinos ritmas, savaitės planas ar finansinė pagalvė netikėtumų atveju yra labai svarbūs“, – teigia U. Juodytė.
Pasak psichologės, kai žmonės iš anksto imasi konkrečių veiksmų galimiems netikėtumams pasirengti, jie gali neeikvoti savo resursų aplinkos skenavimui dėl galimų pavojų, lengviau susikaupti, gyventi emociškai kokybiškesnį gyvenimą. Taip pat, užsitikrinę, kad turėsime keletą sprendimų variantų konkrečiose situacijose, mes kasdienybėje patirsime gerokai mažiau streso.
Ramybę kuria pasiruošimas
Siekdami kasdieniame gyvenime turėti kuo mažiau netikėtumų ir padidinti gyvenimo nuspėjamumą, didžiausia šalies gyventojų dalis pasirūpina įvairiomis draudimo apsaugomis (30 proc.) bei atsinaujina automobilį arba atlieka jo apžiūrą (29 proc.). Tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ atliktas gyventojų tyrimas apie gyvenimo nuspėjamumą.
„Duomenys atskleidžia, kad automobiliu lietuviai linkę rūpintis kur kas atsakingiau nei savo namais, kur praleidžia didžiąją dalį laiko. Apsaugos priemonėmis namuose (signalizacija, vaizdo kameromis, dūmų detektoriumi) yra pasirūpinę vos 9 proc. gyventojų, o šildymo sistemas patikrinę ar atnaujinę tik kas septintas (14 proc.). Panašu, kad namų saugumo jausmas dažnai grindžiamas įsitikinimu, kad „man tai nenutiks“, – sako Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ generalinis direktorius.
Tačiau, pasak jo, tyrimas atskleidė įdomų paradoksą: savo kasdienybės nuspėjamumą aukščiausiai įvertino būtent tie respondentai, kurie atsigręžė į savo būsto saugumą – įsirengė apsaugos priemones namuose, susikūrė ar atnaujino namų ūkio rutiną (savaitės planą, darbų pasidalijimą) ar pasirūpino šildymo ir vėdinimo sistemomis.
„Ramybės jausmas nėra vien aplinkybių rezultatas – jis priklauso ir nuo mūsų pasirinkimų. Tuo pat metu nerimą kelia faktas, kad daugiau nei kas penktas šalies gyventojas (22 proc.) apskritai nesiima jokių veiksmų savo kasdienybės nuspėjamumui didinti, nors tokie nedideli, kasdieniai sprendimai, galintys užkirsti kelią nemaloniems netikėtumams, daro reikšmingą įtaką mažinant streso ir neužtikrintumo jausmą”, – sako S. Lisauskas.
Psichologė U. Juodytė priduria, kad žmogui visiškai atsisakius kontrolės, jis gali pradėti gyventi pasyviai, tarsi viskas būtų tik aplinkybių, darbdavio, šeimos narių ar kitų žmonių rankose. Tačiau atskyrus, kas priklauso nuo mūsų, o kam įtakos daryti neturime galimybių – gyvenimo sprendimuose gali atsirasti daugiau brandos ir užtikrintumo.
About the Author
