Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša beveik 20 mln. gyvybių ir išlieka pagrindine mirties priežastimi pasaulyje. Nors dažniausiai jos siejamos su infarktu ar insultu, rimtos komplikacijos ne visada prasideda staiga – kartais jų pradžia būna kur kas mažiau pastebima.
Gydytojams tai kelia sudėtingą klausimą – kaip užfiksuoti tai, kas nevyksta tyrimo metu? Įprasta elektrokardiograma (EKG) parodo širdies veiklą tik konkrečią akimirką, o net ir ilgesnė stebėsena ne visada sutampa su rečiau pasikartojančiais ritmo sutrikimų epizodais. Todėl dalis aritmijų, ypač trumpalaikiai prieširdžių virpėjimo epizodai, gali likti nepastebėti tol, kol sukelia rimtesnių sveikatos problemų.
Senstant visuomenei ir daugėjant lėtinių ligų, ši diagnostikos spraga tampa vis aktualesnė. Vis dažniau pacientus reikia stebėti ne tik gydymo įstaigose, bet ir jų kasdienėje aplinkoje. Gydytojui svarbu žinoti ne vien tai, ar širdies ritmas buvo sutrikęs konkretaus tyrimo metu, bet ir kaip dažnai tokie epizodai kartojasi, kiek trunka, kokiomis aplinkybėmis atsiranda ir ar jų daugėja laikui bėgant.
Kauno technologijos universitetas (KTU) bei kiti Lietuvos mokslininkai, bendradarbiaudami su telemedicinos bendrove „Teltonika Telemedic“, siekia šią problemą spręsti vystydami sistemą, leidžiančią stebėti širdies ritmą, atlikti išsamesnį EKG įrašą ir galinčią perduoti duomenis gydytojui nuotoliniu būdu.
Ypač svarbu pacientams po insulto
KTU Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius prof. dr. Vaidotas Marozas pabrėžia, kad sistema pirmiausia buvo kuriama galvojant apie pacientus, kuriems nepastebėti širdies ritmo sutrikimai gali turėti itin rimtų pasekmių. Viena tokių grupių – žmonės po insulto.
„Komanda pasirinko orientuotis į poinsultinės būklės pacientus, nes prieširdžių virpėjimas dažnai būna trumpalaikis ir besimptomis, todėl įprasti tyrimo metodai, elektrokardiograma klinikoje ar net Holterio stebėsena, kai pacientas vieną ar kelias paras nešioja širdies ritmą registruojantį prietaisą, tokių epizodų neretai neužfiksuoja“, – teigia V. Marozas.
Pasak KTU profesoriaus, širdies ritmo sutrikimai, ypač prieširdžių virpėjimas, yra tiesiogiai susiję su padidėjusia išeminio galvos smegenų insulto rizika. Jei aritmija lieka nepastebėta, pacientui gali būti neskirtas tinkamas gydymas, o tai didina pakartotinio insulto tikimybę.
Mokslininkų ir Teltonikos Telemedic sukurtos bei tebevystomos technologijos pagalba galima nuolat stebėti širdies ritmą, o aptikus įtartiną epizodą sistema informuoja pacientą ekrane arba vibraciniu signalu. Taip įtartinas epizodas gali būti užfiksuotas būtent tada, kai jis vyksta, o ne po kelių dienų ar savaičių gydytojo kabinete.
Tam nereikia lipnių elektrodų ar papildomų laidų – pakanka paliesti sprendime integruotus elektrodus. Per maždaug minutę užregistruojamas išsamesnis EKG įrašas, parodantis širdies elektrinę veiklą iš kelių skirtingų krypčių, o duomenys perduodami gydytojui.
Be to, pernai technologijai suteiktame patente numatyta, kad sistema analizuos ne tik patį aritmijos faktą. Joje bus naudojamas aritmijų agregacijos parametras, parodantis, kaip ritmo sutrikimų epizodai pasiskirsto laike – ar jie pasireiškia tolygiai per stebėsenos trukmę, ar susitelkia į trumpų epizodų grupes.
„Gydytojui tokia informacija suteiktų gerokai daugiau vertės nei vien faktas, kad aritmija buvo aptikta“, – sako V. Marozas. Pasak KTU profesoriaus, toks vertinimas leidžia stebėti ligos progresavimą ir anksčiau įvertinti didėjančią komplikacijų riziką.
Patentas – žingsnis platesnio taikymo link
Kad duomenys būtų patikimi realiomis sąlygomis, sistemoje įdiegtas ir specializuotas signalų apdorojimo algoritmas. Judesys, kūno padėties pokyčiai ar fizinis aktyvumas gali iškraipyti signalus, todėl sistema pirmiausia vertina jų kokybę ir tik tada perduoda tinkamus segmentus detalesnei analizei.
„Sistema pavojingas aritmijas nuo kasdienės veiklos sukelto triukšmo atskiria naudodama kelių pakopų signalų analizės procesą“, – teigia V. Marozas.
Sistemai suteiktas patentas įtvirtino jos technologinį naujumą ir tapo svarbiu žingsniu siekiant tolesnių klinikinių tyrimų bei platesnio taikymo. Pasak V. Marozo, patentuotas ne tik pats riešo įrenginys, bet ir aritmijų analizės algoritmai bei nauji vertinimo parametrai.
„Gautas patentas yra svarbus ilgamečio tarpdisciplininio darbo ir technologinio naujumo įvertinimas. Tačiau didžiausia motyvacija išlieka pacientų gyvybių išsaugojimas, jų gyvenimo kokybės gerinimas ir visuomenei naudą kuriantis medicinos progresas“, – teigia V. Marozas.
Prie patento rengimo ir technologijos vystymo prisidėjo didelė tarpdisciplininė komanda, tarp jų – KTU mokslininkas Andrius Petrėnas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų atstovas Justinas Bacevičius, KTU mokslininkai Andrius Sološenko, Saulius Daukantas ir Monika Butkuvienė, KTU doktorantai, inžinieriai ir VU Santaros klinikų rezidentai.
Šiuo metu sprendimas gali būti taikomas daugumoje Lietuvos gydymo įstaigų: pacientai gali naudotis sprendimu kartu su gydytojo konsultacija, o dalyje poliklinikų telemedicinos paslaugos prieinamos ir per Europos Sąjungos fondų finansuotus projektus.
Vis dėlto platesnis tokių sprendimų kompensavimas rizikos grupės pacientams, pavyzdžiui, žmonėms po insulto, kol kas išlieka siekiamybe. Pasak technologijos kūrėjų, būtent kompensavimo klausimas gali lemti, ar pažangūs nuotolinės stebėsenos sprendimai taps plačiau prieinami tiems pacientams, kuriems jų labiausiai reikia.
About the Author
