Seksualinės prievartos bylas dažnai sudėtinga įrodyti. Nukentėjusieji dėl patirto šoko, baimės, psichologinio spaudimo ar gėdos ne visada gali tiksliai atkurti įvykių aplinkybes, o tyčia apsvaiginti – įvykių tiesiog neatsimena. Tuo pat metu dalis svarbiausių įrodymų gali išnykti vos per kelias valandas, todėl tokiose bylose lemiamą reikšmę dažnai įgauna teismo medicinos ekspertų atliekami tyrimai.
Valstybinė teismo medicinos tarnyba (VTMT) primena, kodėl operatyviai atlikti tyrimai yra vienas svarbiausių veiksnių tiriant seksualinės prievartos nusikaltimus.
2025 metais teismo medicinos ekspertai Lietuvoje atliko 243 galimai seksualinį smurtą patyrusių asmenų apžiūras. Nors šis skaičius kasmet išlieka panašus, realus tokių nusikaltimų mastas gali būti gerokai didesnis, nes dalis nukentėjusiųjų pagalbos kreiptis vis dar bijo.
„Teismo medicina leidžia remtis ne prielaidomis, o objektyviais duomenimis. Būtent jie padeda atpažinti lytinį smurtą, surasti biologinius pėdsakus ir tampa svarbia įrodymų visumos dalimi“, – pažymi VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos gydytojas ekspertas Dalius Banionis.
„Kartais nukentėjusieji mano, kad kreiptis pagalbos neverta, nes neturi akivaizdžių sužalojimų. Tačiau apžiūra svarbi ne tik dėl matomų sužalojimų – jos metu surenkame biologinius mėginius, kurių laboratoriniai tyrimai gali padėti nustatyti reikšmingus nusikaltimo pėdsakus. Be to, galime įvertinti ir iš pirmo žvilgsnio nepastebimus sužalojimus bei jų tikėtiną atsiradimo laiką. Net tada, kai auka abejoja, ar verta kreiptis pagalbos, labai svarbu tai padaryti kuo anksčiau.“
Ypač svarbus laikas tampa tais atvejais, kai prieš auką galėjo būti panaudotos psichoaktyvios medžiagos. VTMT Toksikologijos laboratorijoje atliekami tyrimai leidžia nustatyti alkoholį, medikamentus ir vadinamuosius „prievartavimo narkotikus“, tačiau būtent šių medžiagų pėdsakai organizme gali išlikti itin trumpai.
„Tam tikrais atvejais šiuos narkotikus įmanoma aptikti tik per pirmąsias 6–12 valandų. Jei nukentėjęs asmuo į medikus ar teisėsaugą kreipiasi pavėluotai, įrodymai prarandami negrįžtamai, – aiškina laboratorijos vedėja Birutė Aleksandravičienė. – Todėl įtariant apsvaiginimą negalima laukti ryto ar pirmadienio – būtina iškart skambinti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba vykti į ligoninės priimamąjį.“
Narkotinių ir psichoaktyviųjų medžiagų poveikio nustatymas teisme yra kritiškai svarbus, nes gali padėti pagrįsti nukentėjusiojo bejėgišką būklę, o tai nusikaltėliams užtraukia kur kas griežtesnę atsakomybę.
Tiriant seksualinės prievartos atvejus, svarbūs net ir plika akimi nematomi pėdsakai.
VTMT Serologijos ir DNR teismo ekspertai tiria tepinėlius su biologine medžiaga, drabužius, patalynę ir kitus daiktus, kuriuose galima aptikti net menkiausius DNR pėdsakus. Kad šie įrodymai būtų išsaugoti, ekspertai ragina nukentėjusiuosius neskubėti praustis, keisti drabužių ar valyti nusikaltimo vietos. Tačiau net ir neradus biologinės medžiagos nusikaltimo vietoje ar apžiūros metu, tai savaime nepaneigia seksualinės prievartos ar pasikėsinimo fakto.
„Įtariamojo DNR profilį galima nustatyti ne tik iš biologinių skysčių, bet ir iš kontaktinių pėdsakų – pavyzdžiui, likusių nuo stipraus sugriebimo už drabužių ar aukos smaugimo. Kartu su kitais įrodymais tai gali tapti tvirtu pagrindu teismo procese“, – teigia serologijos ir DNR teismo ekspertė Daiva Bunokienė.
Pasak ekspertės, net jei aukos ir užpuoliko biologinė medžiaga visiškai susimaišė, šiuolaikinės technologijos leidžia tiksliai atskirti abiejų asmenų genetinius profilius.
Vis dėlto biologinių pėdsakų buvimas ar nebuvimas vertinamas kartu su kitais tyrimo metu surinktais duomenimis, todėl DNR tyrimai yra svarbi, bet ne vienintelė įrodymų visumos dalis.
Seksualinės prievartos bylose svarbus kiekvienas žingsnis – nuo nukentėjusiojo sprendimo kuo anksčiau kreiptis pagalbos iki operatyvių teisėsaugos veiksmų ir teismo medicinos ekspertų atliekamų tyrimų. Tik visų šių grandžių visuma leidžia kuo tiksliau atkurti nusikaltimo aplinkybes.
„Nebūna dviejų vienodų atvejų. Net ir tada, kai iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad įrodymų labai mažai arba jų neliko, tyrimas gali atskleisti reikšmingų aplinkybių“, – sako D. Bunokienė.
About the Author
