Ilgasis vasaros savaitgalis pajūryje paprastai reiškia didesnį poilsiautojų skaičių – tokiu metu kurortuose daugiau išleidžiama maitinimui, apgyvendinimui, pramogoms ir kitoms poilsio paslaugoms. Vis dėlto šiemet Mindauginių savaitgalio rezultatai parodė, kad poilsiautojų išlaidavimą pajūryje lemia ir oras. „Swedbank“ aptarnaujamų kortelių skaitytuvų duomenys rodo, kad liepos 4–6 d. pajūrio kurortuose gyventojai, atsiskaitę kortelėmis, išleido 45 proc. daugiau nei per Mindauginių savaitgalį pernai. Tačiau šiemet ši suma buvo 20 proc. mažesnė nei karštąjį savaitgalį po Joninių.
„Pajūryje keli vasaros savaitgaliai iš eilės gali atrodyti labai skirtingai ne tik pagal žmonių skaičių, bet ir pagal jų elgseną. Birželio 20–22 d. pajūrio prekybos ir paslaugų vietose (išskyrus Klaipėdos miestą) „Swedbank“ aptarnaujamais kortelių skaitytuvais fiksuota apyvarta siekė 2,1 mln. eurų, karštąjį savaitgalį po Joninių, birželio 27–29 d., ji išaugo iki 2,34 mln. eurų, o lietingą Mindauginių savaitgalį sumažėjo iki 1,95 mln. eurų. Šie skaičiai rodo, kad geras oras pajūryje veikia ir vartojimą – skatina ilgiau apsistoti kurortuose, dažniau rinktis vietos paslaugas ir aktyviau leisti laiką ne tik paplūdimyje, bet ir kavinėse, pramogų ar poilsio vietose“, – sako Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius.
Kur pajūryje išleidžiama daugiausia
„Swedbank“ aptarnaujamų kortelių skaitytuvų duomenimis, per Mindauginių savaitgalį didžiausios sumos pajūryje išleistos atsiskaitant kortelėmis maitinimo, maisto prekybos vietose ir apgyvendinimo įstaigose. Kavinių ir restoranų bendra apyvarta siekė 602 tūkst. eurų, maisto prekių parduotuvių ir prekybos centrų – 558 tūkst. eurų, viešbučių – 164 tūkst. eurų. Dar 139 tūkst. eurų apyvarta fiksuota baruose ir smuklėse.
Lyginant su karštuoju savaitgaliu po Joninių, vėsesnės Mindauginės labiausiai paveikė tuos verslus, kurie dažniau priklauso nuo gero oro. Maitinimo paslaugų apyvarta smuko 30 proc., barų ir smuklių – 28 proc., o ledų – net 56 proc. Mažesnė apyvarta fiksuota ir maisto prekių parduotuvėse bei prekybos centruose – 10,7 proc., taip pat viešbučiuose – maždaug 9 proc.
Kita vertus, per Mindaugines labiau išsiskyrė pramogų ir apsipirkimo kategorijos. Pramogų įrangos nuomos ir atrakcionų apyvarta, palyginti su karštuoju savaitgaliu po Joninių, augo beveik 96 proc., drabužių parduotuvių – 41 proc., dovanų ir suvenyrų parduotuvių – 26 proc. Vėsesnis oras pajūryje keičia poilsio scenarijų: mažiau išlaidų lieka lauko kavinėse ar terasose, daugiau jų nukrypsta į apsipirkimą, pramogas ir veiklas vietoje.
Palyginti su Mindauginių savaitgaliu pernai, šiemet augo beveik visų pagrindinių pajūrio išlaidų kategorijų apyvarta: maitinimo paslaugų – 57 proc., viešbučių – 58 proc., barų ir smuklių – 103 proc., maisto prekių parduotuvių ir prekybos centrų – 19 proc. Dar labiau išsiskyrė mažesnės, bet poilsio savaitgaliui būdingos kategorijos – atrakcionai ir pramogų įrangos nuoma, kur apyvarta padidėjo 152 proc., drabužių parduotuvės – 80 proc., dovanų ir suvenyrų parduotuvės – net 182 proc.
D. Trumpicko teigimu, skirtingų savaitgalių palyginimas leidžia aiškiau matyti, kad pajūryje oras lemia ne tik bendrą poilsiautojų aktyvumą, bet ir vietas, kur jie leidžia laiką bei pinigus.
„Vienas savaitgalis dar neparodo visos vasaros paveikslo, tačiau jis gerai atskleidžia, kokiose vietose poilsiautojų išlaidos susitelkia labiausiai. Pajūryje dalis išlaidų yra iš anksto suplanuotos – kelionė, nakvynė, galbūt kelios pramogos. Tačiau kita dalis atsiranda vietoje: geru oru daugiau išleidžiama lauko kavinėse, ledams ar sezoninėms pramogoms, o vėsesnėmis dienomis išlaidos gali pasislinkti į apsipirkimą prekybos centruose ar kitas veiklas. Kuo daugiau tokių pasirinkimų priklauso nuo oro, nuotaikos ar to, kaip klostosi diena, tuo sunkiau iš anksto tiksliai įsivertinti viso savaitgalio išlaidas“, – komentuoja D. Trumpickas.
Vasaros savaitgaliui verta turėti atskirą biudžetą
„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, ilgasis savaitgalis pajūryje gali atrodyti kaip trumpa išvyka, tačiau finansiškai jis dažnai veikia kaip mažos atostogos.
„Tokiu metu žmonės dažniau priima sprendimus kaip per atostogas, net jei prie jūros atvyksta vos kelioms dienoms – daugiau dėmesio skiria patirčiai, patogumui, maistui, pramogoms, spontaniškiems pasirinkimams. Svarbu ne sau tai uždrausti, o iš anksto numatyti, kokią sumą galime skirti poilsiui be įtampos. Vasarą lengva pasiduoti aplinkos ar socialiniuose tinkluose matomų atostogų scenarijų įtakai, tačiau finansiškai tvariausias sprendimas yra tas, kuris atitinka mūsų galimybes ir tikruosius poilsio poreikius“, – sako J. Cvilikienė.
Pasak jos, planuojant net ir trumpą vasaros išvyką verta apgalvoti ne tik pagrindines išlaidas, tokias kaip kelionė ar nakvynė, bet ir praktines detales, kurios gali gerokai pakeisti galutinį biudžetą. Pavyzdžiui, ar nakvynės vietoje bus galimybė gamintis maistą, ar turėsite veiklų prastesniu oru, kiek gali kainuoti vaikų pramogos ir panašiai. Toks pasirengimas leidžia ne atsisakyti vasaros malonumų, o aiškiau matyti, kiek finansinių galimybių jiems iš tiesų yra.
„Finansiškai atsakingas poilsis nėra poilsis susiveržus diržą. Atvirkščiai, labai naudinga turėti vadinamąją laisvą biudžeto eilutę, skirtą tam, kas atsiranda jau pačios išvykos metu. Kol tokios išlaidos telpa į bendrą atostogoms numatytą sumą, nereikėtų savęs už jas bausti – geros emocijos irgi yra svarbi poilsio dalis. Kai ribos aiškios, malonumais galima mėgautis ramiau, o savaitgaliui pasibaigus lieka mažiau nemalonių finansinių netikėtumų“, – pažymi J. Cvilikienė.
About the Author
