Technologiniai pokyčiai ir pažanga nuolat trumpina profesinių kompetencijų galiojimo laiką, o dirbtinio intelekto proveržis ir automatizacija šį procesą dar labiau paspartino. Todėl gebėjimas nuolat mokytis tampa vienu svarbiausių darbuotojų įgūdžių. Tam reikalingos dvi pagrindinės sąlygos: asmeninė motyvacija ir organizacijoje sukuriamos galimybės nuolat tobulėti.
Šiandien atsakomybė už augimą tampa bendra. Darbuotojas turi prisiimti atsakomybę už savo profesinį tobulėjimą, tačiau organizacija privalo sukurti aplinką, kurioje mokymasis būtų ne išimtis, o natūrali kasdienio darbo dalis. Profesinis augimas nepriklauso vien nuo žmogaus noro – ne mažiau svarbu, ar organizacija skiria tam resursų, suteikia reikiamas priemones ir sukuria sąlygas naujas žinias pritaikyti kasdieniame darbe.
Kodėl tai svarbu? Kai žmonės mokosi ir tobulina savo įgūdžius, drąsiau ieško naujų sprendimų ir turi galimybę juos išbandyti, organizacijos gali lengviau prisitaikyti prie pokyčių, technologijų, išsaugoti talentus ir išlaikyti konkurencingumą.
Žinių suteikimas – tik pirmas žingsnis
Tarptautinės tyrimų ir konsultavimo bendrovės „Gallup“ duomenys rodo: organizacijos, investuojančios į darbuotojų ugdymą, pasižymi 11 proc. didesniu pelningumu ir dukart geriau išlaiko darbuotojus nei to nedarančios. Tai rodo, kad investicijos į žmonių augimą nebėra vien personalo iniciatyva ar papildoma nauda darbuotojams. Vis dažniau tai tampa verslo strategijos dalimi, tiesiogiai susijusia su organizacijos rezultatais.
Pastarąją tendenciją patvirtina ir tarptautinis darbuotojų mokymų platformos „TalentLMS“ tyrimas. Jis atskleidė, jog net 95 proc. personalo vadovų – iš esmės, visi – sutinka, kad darbuotojų mokymai ir kompetencijų ugdymas padeda išlaikyti talentus organizacijoje. Be to, net 73 proc. darbuotojų teigia: geresnės mokymosi ir profesinio augimo galimybės paskatintų juos ilgiau likti dabartinėje darbovietėje.
Mokymasis – įmonės kultūros dalis
Didžiausią proveržį darbuotojų profesiniame tobulėjime organizacijos pasiekia tuomet, kai mokymasis tampa kasdienės darbo kultūros dalimi – vadovai veikia kaip mentoriai, teikia korektišką grįžtamąjį ryšį ir nuosekliai palaiko nuolatinio tobulėjimo kultūrą organizacijoje. Tai galima užtikrinti įvairiais būdais, pavyzdžiui, inicijavus vidinę inovacijų programą kaip savotišką „smėlio dėžę“, kurioje teorinės žinios iš karto tikrinamos praktikoje: komandos sprendžia realius organizacijos iššūkius ir testuoja siūlomus sprendimus.
Tokia programa vyksta ir „Swedbank“. Vienas jos ciklas trunka mažiausiai tris mėnesius. Šiuo laikotarpiu programos dalyviai vieną dieną per savaitę skiria paskaitoms ir praktinėms dirbtuvėms, kurias veda išorės ir vidaus ekspertai, mokantys problemų identifikavimo, klientų poreikių analizės, idėjų generavimo, prototipų kūrimo, idėjos pardavimo technikų ir kitų įgūdžių. Viso proceso metu dalyviai gauna mentorių ir kolegų grįžtamąjį ryšį, gali koreguoti, tobulinti savo sumanymus ir mokytis tiek iš sėkmingų rezultatų, tiek ir iš mažiau pavykusių bandymų. Tokia aplinka leidžia naujas žinias paversti pritaikomais praktiniais sprendimais, o mokymąsi – organiška kasdienio darbo dalimi.
Vienas iš rezultatų, kurių savo organizacijoje siekėme šia programa – keisti darbuotojų požiūrį iš „pas mus taip neveikia“ į nuostatą „o jeigu pabandytume?“. Tai ypač svarbu didelėje, kompleksinėje organizacijoje, kur kiekvienas pasikeitimas paliečia ne vieną procesą ir kur įprasta išgirsti argumentus, kodėl vieno ar kito atnaujinimo padaryti nepavyktų.
Jau po pirmųjų sesijų galima įsitikinti, kaip inovacijų praktika padeda pasiekti svarbių tikslų, pavyzdžiui, rasti efektyvių sprendimų realiems organizacijos iššūkiams, stiprinant darbuotojų įsitraukimą. Kai darbuotojai mato, jog jų idėjos yra girdimos, išbandomos ir virsta realiais sprendimais, jie drąsiau imasi iniciatyvos. Ilgainiui tai virsta abipuse nauda: stiprėja darbuotojų kompetencijos ir verslo konkurencingumas.
Todėl į augimą orientuotos organizacijos užduotis šiandien – vystyti nuolatinio mokymosi ekosistemą, kuri taptų neatsiejama darbo kultūros dalimi. Ateityje organizacijų konkurencinį pranašumą lems ne tai, kiek jos turi mokymų programų, bet tai, kaip greitai jų žmonės geba mokytis, dalintis žiniomis ir paversti jas realiais sprendimais. Todėl svarbiausia investicija šiandien – ne į dar vienus mokymus, o į kultūrą, kurioje smalsumas, drąsa veikti, eksperimentavimas ir nuolatinis tobulėjimas tampa natūralia darbo dalimi. Galiausiai organizacijos auga tiek, kiek auga jų žmonės.
About the Author
