Liepos 13 d. Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) generaliniam direktoriui dr. Arūnui Gelūnui įteiktas Prancūzijos nacionalinio Garbės legiono ordino Riterio kryžius. 1802 m. imperatoriaus Napoleono įsteigtas Garbės legiono ordinas iki šiol yra aukščiausias Prancūzijos Respublikos valstybinis apdovanojimas.
LNDM Nacionalinėje dailės galerijoje vykusioje ceremonijoje apdovanojimą įteikė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Lucie Stepanyan.
„Šis Prancūzijos Respublikos apdovanojimas man yra ne tik asmeninis įvertinimas – jį priimu kaip mūsų visos Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus bendruomenės darbo, Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinės partnerystės bei tikėjimo, kad menas yra universali diplomatijos kalba, pripažinimą. Prancūzijos kultūra mane lydėjo nuo vaikystės, o šiandien didžiuojuosi, kad mūsų muziejus kartu su iškiliais Prancūzijos partneriais kuria projektus, kurie suartina žmones ir valstybes. Man šis apdovanojimas taip pat primena, kad mus jungia ne tik meilė menui, bet ir bendros vertybės – pagarba žmogaus orumui, laisvei ir kultūrai“, – teigė LNDM generalinis direktorius dr. Arūnas Gelūnas.
Į Prancūziją nutiesti tiltai Lietuvos kultūrai
Lietuvos kultūros sezono Prancūzijoje metu LNDM kartu su Prancūzijos partneriais pristatė keturias parodas ir tapo vienu ryškiausių šio sezono dalyvių. Romenvilyje, „Fiminco“ fondo erdvėse, atidaryta paroda „Ambasadoriai“ supažindino su LNDM kolekcija ir skirtingų kartų menininkų kūryba, atskleidžiančia Lietuvos šiuolaikinio meno įvairovę.
Nimo šiuolaikinio meno muziejuje „Carré d’Art“ surengta paroda „Aleksandra Kasuba. Įsivaizduojant ateitį“ buvo pirmoji didelė Lietuvos ir Amerikos menininkės kūrybos paroda Prancūzijoje. Joje atsiskleidė novatoriška, tarpdisciplininė Aleksandros Kasubos kūryba, jungianti eksperimentinį meną, dizainą ir architektūrą. Tame pačiame muziejuje eksponuota ir šiuolaikinės menininkės Marijos Olšauskaitės paroda „Šerdis“, kurioje naujausi kūriniai jungė amato ir ornamento tradicijas su socialiniu skulptūros vaidmeniu.
Pajūrio Kanė Šiuolaikinės juvelyrikos muziejuje surengta paroda „Papasakokite jiems apie gintarą, metalą ir gyvenimą: Lietuvos juvelyrika 1990–2023“ pristatė dvylikos skirtingų kartų kūrėjų darbus, pasakojančius apie Lietuvos tapatybę ir daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią šalies kultūrinę raidą. Šios parodos ne tik pristatė Lietuvos meną Prancūzijos auditorijai, bet ir pažymėjo naują Lietuvos ir Prancūzijos muziejų bendradarbiavimo etapą, paremtą augančiu abipusiu pasitikėjimu ir ilgalaikėmis partnerystėmis.
Prancūzijos kultūra Lietuvoje – įgyvendinti projektai ir ateities planai
Šis bendradarbiavimas atsispindėjo ir Lietuvoje rengiamose parodose. 2023 m. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje surengta paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“ pirmą kartą Baltijos šalyse taip išsamiai pristatė į Paryžių emigravusių litvakų kūrybą. Tarptautinės reikšmės projektui kūrinius skolino Pompidou centras, Judaizmo meno ir istorijos muziejus (MahJ), Lietuvos muziejai ir privatūs kolekcininkai.
2024 m. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje surengta paroda „Chagall. Picasso. Ernst. Keramika ir gobelenai“ Lietuvos žiūrovams suteikė retą galimybę iš arti susipažinti su XX a. modernizmo klasikų kūryba. Parodą papildė Prancūzijos gobelenų meistrės Yvette Cauquil-Prince kūrybinis palikimas ir jos sūnaus, dailininko Dariaus Hecq-Cauquilo, paroda „Grįžimas prie ištakų“. 2025 m. viena ryškiausių Prancūzijos šiuolaikinio meno kūrėjų Tania Mouraud specialiai Vytauto Kasiulio dailės muziejui sukūrė parodą „Atgimusiam skausmui pagerbti“, kurioje litvakų kultūros paveldas, Vilniaus geto poetų tekstai ir jidiš kalbos atmintis tapo jautriu Lietuvos istorijos ir Prancūzijos kultūrų dialogu.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus ir Prancūzijos kultūros institucijų partnerystė ir toliau stiprėja. Kartu su garsiuoju Pompidou centru rengiama nauja paroda, kurią Nacionalinės dailės galerijos lankytojai išvys po dvejų metų. Naujas bendras projektas gimsta ir bendradarbiaujant su Musée du quai Branly – Jacques Chirac kuratoriumi prof. Nicolu Garnier. Jame bus pristatoma LNDM rinkiniuose saugoma Papua Naujosios Gvinėjos skulptūrų kolekcija. „Tokie projektai įrodo, kad kultūra yra pati tvirčiausia diplomatijos kalba – ji kuria pasitikėjimą, ilgalaikę draugystę ir bendrą ateities viziją“, – padėkos kalboje sakė A. Gelūnas.
Tarptautinis pripažinimas už kultūros diplomatiją
Arūnas Gelūnas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui vadovauja nuo 2019 m. Per šį laikotarpį jis įvertintas Japonijos „Tekančios saulės ordinu su aukso ir sidabro žvaigžde“, 2023 m. apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, 2025 m. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įsakymu A. Gelūnui suteiktas III laipsnio ordinas „Už nuopelnus“, o šiemet jo tarptautinių įvertinimų gretas papildė ir Prancūzijos nacionalinio Garbės legiono ordino Riterio kryžius.
Prieš tapdamas muziejaus vadovu, A. Gelūnas jau buvo apdovanotas Nyderlandų Karalystės Oraniečių-Nasau ordinu už pastangas 2008 m. organizuojant karalienės Beatričės vizitą Vilniaus dailės akademijoje, Lenkijos kultūros ministerijos medaliu „Už nuopelnus Lenkijos kultūrai“ – už pastangas įgyvendinant Lietuvoje gimusio Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo 100-ąsias gimimo metines; Lietuvos Respublikos Prezidento Garbės ženklu už kultūros programų planavimą ir įgyvendinimą Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. antroje pusėje.
About the Author
