Lietuvos gyventojų indėliai kredito įstaigose siekė 30,6 mlrd. eurų, o jų metinis augimo tempas sudarė 18,9 proc., rodo naujausi 2026 m. balandžio mėn. Lietuvos banko duomenys. Tą patį mėnesį namų ūkių naujų terminuotųjų indėlių palūkanų norma siekė 1,79 proc. Vis dėlto Baltijos šalyse matoma ir kita kryptis – nors didelė dalis gyventojų lėšų tebelaikoma indėliuose, finansų rinkos priemonės palaipsniui užima didesnę namų ūkių finansinio turto dalį.
Pasak pirmaujančios Europos diversifikuotų investicijų investavimo platformos „Mintos“ vadovo ir vieno iš įkūrėjų Martins Sulte, Baltijos šalyse svarbu vertinti ne tik tai, kiek pinigų gyventojai laiko indėliuose, bet ir tai, kokią grąžą šios lėšos uždirba.
„Daugelyje Baltijos šalių indėlių palūkanos šiandien sukasi apie 2 proc. Tokia grąža geriausiu atveju padeda atsverti infliaciją, bet vargu ar leidžia reikšmingiau auginti sukauptą turtą. Dažnai žmonės renkasi indėlius ne todėl, kad būtų detaliai įsivertinę alternatyvas, o dėl to, kad indėliai atrodo pažįstami, o investavimas – sudėtingesnis. Iš esmės tai yra ne pinigų, bet pasitikėjimo ir supratimo klausimas, o juos galima auginti“, – sako M. Sulte.
Lietuvoje investavimo priemonės sudaro augančią turto dalį
Šalia sparčiai augančių indėlių palaipsniui didėja ir gyventojų dalyvavimas finansų rinkose, rodo Lietuvos banko duomenys. 2024 m. individualių investuotojų turimų finansinių priemonių – akcijų, obligacijų, fondų ir kitų instrumentų – vertė Lietuvoje siekė apie 3,3 mlrd. eurų.
Ši suma tebėra gerokai mažesnė nei gyventojų indėliai kredito įstaigose, tačiau kryptis rodo pamažu stiprėjantį gyventojų įsitraukimą į finansų rinkas, priduria M. Sulte.
Estijoje finansinio turto struktūra keitėsi sparčiausiai
Estijos duomenys rodo, kaip per ilgesnį laiką gali keistis namų ūkių finansinio turto struktūra. Šalies bankuose laikomi indėliai 2025 m. pabaigoje siekė 33,5 mlrd. eurų ir per metus padidėjo 5 proc., arba 1,5 mlrd. eurų. Vidutinė gyventojo einamosios sąskaitos suma siekė 3 530 eurų, o vidutinio indėlio suma – 8 251 eurą.
Tuo pat metu Estijoje reikšmingai augo ir investicinis finansinis turtas. 2025 m. antros ir trečios pensijų pakopos fondų turtas siekė 7,95 mlrd. eurų, alternatyvaus investavimo fondų turtas – 2,8 mlrd. eurų, per Estijos bankus ir investicines įmones laikomų vertybinių popierių vertė – dar 5,5 mlrd. eurų, o portfelio valdymo paslaugose valdomas turtas – 555 mln. eurų.
Svarbus ir ilgesnio laikotarpio pokytis: 2013–2024 m. finansinis turtas – akcijos, fondai, obligacijos ir panašios priemonės – Estijos namų ūkių turte išaugo nuo maždaug 10 proc. iki 20 proc. Per dešimtmetį ši dalis padvigubėjo.
Latvijoje indėliai auga, paskatos juos fiksuoti ribotos
Latvijoje gyventojų indėliai 2026 m. vasarį siekė 12,2 mlrd. eurų ir per metus buvo 8,6 proc. didesni, rodo Latvijos banko duomenys. Terminuotųjų indėlių palūkanos šalyje siekia apie 2 proc. – panašiai kaip valstybės taupymo obligacijų pajamingumas, kuris 12 mėnesių laikotarpiui sudaro apie 2,3 proc.
Pasak M. Sulte, tai reiškia, kad finansinė paskata lėšas fiksuoti vienų metų indėlyje išlieka ribota. Lėšos bankų sąskaitose ir toliau auga, tačiau žemos palūkanos kelia klausimą, kiek toks pasirinkimas ilgainiui padeda išsaugoti ar auginti gyventojų perkamąją galią.
Kryptis keičiasi, bet įprotis išlieka stiprus
Baltijos šalys nėra išimtis – Europos Centrinio Banko namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo duomenys rodo, kad didelė dalis Europos namų ūkių santaupų vis dar laikoma grynaisiais pinigais ir indėliuose. Vis dėlto Baltijos šalyse jau matomi pokyčio ženklai: finansų rinkų priemonės palaipsniui užima didesnę namų ūkių finansinio turto dalį, o 2026 m. sausio–balandžio mėn. „Mintos“ platformos duomenys rodo, kad regiono investuotojai lenkė platesnį EEE vidurkį pagal portfelių diversifikavimą ir aktyvumo augimą.
„Indėliai dar ilgai išliks svarbia gyventojų finansinio saugumo dalimi, tačiau vien jų nepakanka ilgalaikiam turto augimui. Baltijos šalyse jau matome laipsnišką perėjimą nuo vien taupymo prie platesnio finansinio planavimo – pokytį, kuris ilgainiui gali būti reikšmingas viso regiono kapitalo rinkoms“, – apibendrina M. Sulte.
About the Author
