Ar įmanoma išsaugoti universitetą, kai jo auditorijos ištuštėja? O mokytojo profesiją – kai nebegali laisvai mokyti savo šalyje?
Šiandien su tokiu iššūkiu susiduria šimtai baltarusių pedagogų, dėstytojų ir švietimo iniciatyvų kūrėjų. Dalis jų buvo priversti palikti Baltarusiją, tačiau kartu gimė ir naujas reiškinys – nepriklausomas baltarusių švietimas persikelia į skaitmeninę erdvę ir kuriamas visoje Europoje.
Vienu svarbiausių šio tinklo centrų tampa Lietuva.
Švietimas, kuris nebetelpa į vieną valstybę
Per pastaruosius kelerius metus baltarusių edukatoriai įsikūrė Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir kitose Europos šalyse. Jie kuria internetinius kursus, organizuoja mokymus, vysto edukacines technologijas ir ieško būdų, kaip išsaugoti galimybę mokytis gimtąja kalba bei perduoti žinias naujai besiformuojančiai diasporai.
Tačiau ilgą laiką daugelis jų veikė pavieniui. Vieni kursus talpino socialiniuose tinkluose, kiti – universitetų sistemose, treti naudojosi vaizdo konferencijų platformomis. Bendros erdvės, kurioje būtų galima rasti kokybišką nepriklausomą baltarusių švietimo turinį, praktiškai nebuvo.
Lietuva padeda kurti ne tik prieglobstį, bet ir ateitį
Būtent čia svarbų vaidmenį atliko Lietuva.
2026 m. pradžioje startavo Europos Sąjungos finansuojamas projektas „EdTech4BY“, kurį įgyvendino Lietuvos inovacijų centras, bendradarbiaudamas su Centrine projektų valdymo agentūra. Iniciatyvos tikslas buvo padėti Baltarusijos pedagogams, edukacinių technologijų kūrėjams ir ankstyvosios stadijos startuoliams, gyvenantiems Europos Sąjungoje, Europos ekonominėje erdvėje ir Šengeno šalyse, tęsti savo veiklą, kurti šiuolaikinius mokymosi sprendimus ir pasiekti besimokančiuosius visame pasaulyje.
Projektas apėmė kur kas daugiau nei technologijų kūrimą. Jis subūrė žmones, kuriems švietimas yra daugiau nei profesija – tai galimybė išlaikyti kalbą, kultūrą ir nepriklausomą mintį.
Nuo pavienių iniciatyvų – prie bendros švietimo ekosistemos
Vos per kelis mėnesius projekte susibūrė dešimtys pedagogų, mentorių, ekspertų ir jaunų edukacinių technologijų verslų. Jie dalyvavo inkubacijos programose, kūrė internetinius kursus, vystė skaitmeninius produktus, konsultavosi su tarptautiniais ekspertais ir testavo naujus mokymosi modelius.
Tačiau svarbiausias rezultatas – ne vien naujos idėjos.
Projektas padėjo susiformuoti bendruomenei, kuri iki tol neturėjo bendros erdvės bendradarbiauti.
Vienu svarbiausių projekto rezultatų tapo BYEdtech mokymosi platforma, kurioje vienoje vietoje bus galima rasti universitetų, nevyriausybinių organizacijų, ekspertų ir nepriklausomų dėstytojų kuriamus kursus. Ji leis ne tik patogiau mokytis, bet ir suteiks edukatoriams galimybę profesionaliai pristatyti savo veiklą, plėsti auditoriją bei komercializuoti savo žinias.
Platforma tapo ilgalaikiu projekto palikimu – bendra skaitmenine erdve, kuri ir pasibaigus „EdTech4BY“ projektui toliau telks baltarusių edukatorius, kursų kūrėjus ir besimokančiuosius iš įvairių pasaulio šalių.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai nišinis projektas, skirtas tik baltarusių diasporai. Tačiau jo reikšmė gerokai platesnė.
Švietimas vis dažniau tampa ne tik žinių perdavimo priemone, bet ir demokratinio atsparumo dalimi. Kai mokymosi turinys kuriamas tarptautinėje erdvėje, jį tampa sunkiau apriboti ar izoliuoti. O technologijos padeda išsaugoti bendruomenes net tada, kai jų nariai gyvena skirtingose valstybėse.
Lietuvai tai – galimybė prisidėti prie Europos švietimo ir inovacijų politikos ne vien kaip paramos teikėjai, bet ir kaip šaliai, kurioje kuriami sprendimai tarptautiniams iššūkiams.
Baigiamasis renginys pažymėjo naują pradžią
Liepos 17 dieną Vilniuje įvykusi „EdTech4BY“ baigiamoji konferencija pristatė projekto rezultatus ir subūrė programos dalyvius, mentorius, ekspertus bei partnerius.
Renginio metu tarptautinė ekspertų komisija išrinko penkis perspektyviausius edukacinių technologijų startuolius, kuriems buvo skirtas papildomas 30 tūkst. eurų finansavimas, ir penkiolika internetinių kursų autorių, kuriems skirta po 5 tūkst. eurų jų sukurtiems mokymosi produktams toliau vystyti. Iš viso šiame baigiamajame projekto etape papildomai skirta daugiau kaip 200 tūkst. eurų.
Tačiau svarbiausia projekto žinia slypi ne skaičiuose. Kai laisvas švietimas susiduria su iššūkiais, jis neišnyksta – jis keičia formą. Šiandien jis vis dažniau kuriamas bendruomenėse, kurios neturi bendros teritorijos, bet turi bendrą tikslą. O viena iš vietų, kurioje šiai naujai švietimo ekosistemai buvo padėti pamatai ir sudarytos sąlygos augti toliau, yra Lietuva.
About the Author
