Lietuvai beveik pasiekus 2030 metams numatytą elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tikslą, gali atrodyti, kad viena didžiausių kliūčių elektromobilių plėtrai jau pašalinta. Tačiau daugiau nei 5 tūkst. viešųjų įkrovimo prieigų dar negarantuoja, kad vairuotojas ras laisvą stotelę ten, kur jos reikia, o automobilį galės įkrauti neaukodamas tam papildomo laiko.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2026 m. birželį Lietuvoje veikė 5 128 viešai prieinamos įkrovimo prieigos – daugiau kaip 85 proc. nacionalinio 2030 m. tikslo, numatančio 6 000 prieigų.
Tačiau vien kiekybinio tikslo pasiekimas dar neparodo, ar patogu elektromobilį įkrauti kasdien ir ar prieigos įrengtos ten, kur vairuotojams jų labiausiai reikia, rašoma „Evioni“ pranešime žiniasklaidai.
Viešosios infrastruktūros trūkumas mažėja
Lietuvos energetikos agentūra skelbia, kad liepos pradžioje šalyje buvo įregistruoti 55 884 elektriniai lengvieji automobiliai. Vadinasi, viena viešoji prieiga šiuo metu tenka maždaug vienuolikai automobilių. Vis dėlto bendras prieigų skaičius neatskleidžia jų geografinio pasiskirstymo, galios, užimtumo ir veikimo patikimumo.
Elektromobilių įkrovimas neretai vis dar planuojamas pagal degalinės modelį: tikimasi nuvažiuoti į specialią vietą, įkrauti automobilį ir tęsti kelionę. Tačiau elektromobilio įkrovimas paprastai trunka ilgiau, o prieigos skiriasi.
Todėl infrastruktūros plėtra vis dažniau vertinama pagal galimybę įkrauti automobilį tuo metu, kai jis stovi, – namuose, darbovietėje, prie parduotuvės ar kitoje lankomoje vietoje.
Viešasis tinklas neišsprendžia visų įkrovimo poreikių
Tarptautinės energetikos agentūros vertinimu, įkrovimas namuose išlieka populiariausias dėl patogumo ir mažesnės kainos. Prognozuojama, kad iš visų 2026–2035 m. pasaulyje papildomai įrengtų prieigų 60 proc. veiks namuose, 35 proc. – kitose privačiose vietose, įskaitant darbovietes, ir tik 5 proc. bus viešosios.
„Viešoji ir privati infrastruktūra neatlieka tos pačios funkcijos. Greitojo įkrovimo tinklas būtinas kelionėms, netikėtoms situacijoms ir žmonėms, kurie negali įkrauti automobilio namuose. Tačiau kasdien patogiausia jį įkrauti tada, kai jis vis tiek stovi“, – sako elektromobilių įkrovimo sprendimų bendrovės „Evioni“ vadovas Ignas Petrikonis.
Tai gerai matyti Norvegijoje. Šalis turi beveik 11 tūkst. greitojo įkrovimo prieigų, kuriomis vienu metu gali būti įkraunami automobiliai, tačiau apie 90 proc. elektromobilių savininkų turi galimybę juos įkrauti namuose.
Norvegijos elektromobilių asociacijos duomenimis, viešasis greitasis įkrovimas ten vidutiniškai kainuoja tris kartus daugiau nei elektra namuose. Taigi puikiai išplėtota viešoji infrastruktūra privataus įkrovimo nepanaikino – ji tapo jo papildymu.
Įmonių automobilių parkams tinka ne visada
Pasak I. Petrikonio, papildomų nepatogumų kyla ir dėl to, kad dalis Lietuvos įmonių vis dar pirmiausia įsigyja elektromobilius ir tik tada pradeda svarstyti, kur juos įkraus. Tikimasi, kad darbuotojai naudosis miesto įkrovimo stotelėmis, o įmonei pakaks gauti sąskaitas už įkrovimo sesijas.
Tokiu atveju darbuotojams gali tekti važiuoti iki laisvos stotelės, laukti, naudotis skirtingų operatorių paslaugomis ir derintis prie skirtingų tarifų. Be to, viešoji prieiga nėra rezervuota konkrečiam įmonės automobiliui, todėl piko metu gali būti užimta.
„Jeigu automobilis aštuonias valandas stovi prie biuro, nelogiška darbo metu siųsti darbuotoją jo įkrauti kitur. Net ir nedidelės galios stotelė per darbo dieną gali papildyti bateriją kasdienėms kelionėms reikalingu energijos kiekiu“, – teigia I. Petrikonis.
Net ir nuomojamame pastate galimi keli sprendimai: infrastruktūrą gali įrengti pastato savininkas, ją gali įsigyti nuomininkas arba įkrovimo stotelės gali būti nuomojamos kartu su jų administravimo ir priežiūros paslaugomis. Nuomos modelis sumažina pradinę investiciją, tačiau jo tinkamumas priklauso nuo sutarties trukmės ir pastato techninių sąlygų.
Elektromobilių parkas Lietuvoje pastaruosius kelerius metus auga po maždaug 50 proc. kasmet, tad galimybė įkrauti automobilį prie darbovietės, parduotuvės, restorano ar viešbučio gali palaipsniui tapti nebe išskirtiniu privalumu, o įprastu klientų ir darbuotojų lūkesčiu. Kada tai įvyks, priklausys ne tik nuo elektromobilių parko augimo, bet ir nuo to, kaip greitai infrastruktūrą plės pastatų savininkai bei verslai.
About the Author
