Nors krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje, o šalyje su šia diagnoze gyvena daugiau kaip 22 tūkst. moterų, jis nebėra nuosprendis. Tobulėjant diagnostikai ir gydymo metodams, anksti nustačius krūties vėžį pasveikimo galimybės yra itin didelės. Vis dėlto Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Krūtų ligų centro krūtų onkochirurgijos gydytoja Algė Leveckytė pabrėžia, kad gydymo sėkmę lemia ne tik medicina, bet ir prevencija.
„Ilgą laiką krūties vėžys buvo tema, apie kurią kalbėta pašnibždomis ir su baime, tačiau šiandien situacija iš esmės keičiasi – galimybės įveikti šią ligą yra geresnės nei bet kada anksčiau. Kai krūties vėžys nustatomas ankstyvosiose stadijose, penkerių metų išgyvenamumas siekia net 95,3 proc., todėl kasmet išsaugoma vis daugiau gyvybių. Vis dėlto viena sritis, kurioje dar turime augti, yra ankstyvos diagnostikos aprėptis. Nors nuo 2005 m. veikia nemokama ankstyvosios diagnostikos programa, joje dalyvauja tik maždaug kas antra tikrintis pakviesta moteris“, – sako A. Leveckytė.
Krūties vėžys ne visada prasideda nuo gumbelio
Pasak krūtų onkochirurgijos gydytojos, vienas plačiausiai paplitusių mitų – kad krūties vėžys visada pasireiškia apčiuopiamu dariniu. Iš tiesų ankstyvosiose stadijose liga dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl vien savijauta pasikliauti nevertėtų.
„Vis dėlto yra požymių, kuriuos verta pažinti. Tai – apčiuopiamas darinys ar sukietėjimas krūtyje arba pažastyje, odos susiraukšlėjimas, įdubimas ar vadinamoji „apelsino žievelės“ tekstūra, vienpusės, kruvinos ar be spaudimo atsirandančios išskyros iš spenelio ar jo formos pasikeitimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į paraudimą, patinimą, neįprastą šilumos pojūtį ar naujai atsiradusią krūties formos, dydžio ar padėties asimetriją“, – vardija A. Leveckytė.
Daugumos šių simptomų priežastys gali būti ir gerybinės, tačiau geriausiai į šį klausimą gali atsakyti specialistas. Pastebėjus bet ką neįprasto, ypač jei tai per 2–4 savaites nepraeina, gali būti vertinga neatidėliotina patikra pas specialistą.
Skirtingame amžiuje – skirtingi tyrimai
Pasak A. Leveckytės, krūtų patikros planas priklauso nuo moters amžiaus, krūtų audinio tankio, rizikos veiksnių ir individualios sveikatos istorijos.
„Nuo 20 metų moterims pravartu kartą per mėnesį atlikti savityrą, geriausia praėjus kelioms dienoms po menstruacijų. Nuo 30–40 metų, ypač turinčioms rizikos veiksnių ar tankias krūtis, gali būti taikoma reguliari echoskopija. Nuo 45 metų moterys kviečiamos mamografijai pagal nemokamą nacionalinę programą, o didelės rizikos pacientėms sudaromas individualus, dažnesnis patikros planas“, – aiškina krūtų onkochirurgijos gydytoja.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad mitas „esu per jauna krūties vėžiui“ gali būti pavojingas. Net kas penktas krūties vėžio atvejis nustatomas moterims iki 50 metų, todėl anksčiau pasitikrinti verta toms, kurių artimoje giminėje buvo krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų, nustatyta BRCA1 ar BRCA2 mutacija, krūtys yra labai tankios, anksčiau buvo taikyta spindulinė terapija į krūtinės sritį arba moteris pati pastebi neįprastą, neišnykstantį pokytį.
„Visų pirma norisi nuraminti – paveldimas krūties vėžys sudaro tik apie 10 proc. visų atvejų. Didžioji dauguma susirgimų nėra nulemti genetikos. Vis dėlto riziką didina ne tik amžius ar šeiminė ligos istorija, bet ir tam tikri hormoniniai veiksniai, antsvoris, ypač po menopauzės, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka bei rūkymas. Svarbu suprasti, kad rizikos veiksnio turėjimas dar nereiškia, jog moteris būtinai susirgs. Tai tik signalas būti atidesnei savo sveikatai ir reguliariai tikrintis“, – pažymi krūtų onkochirurgijos gydytoja.
Gydymas vis dažniau pritaikomas individualiai
Aptikus įtartiną pokytį, pirmiausia atliekama mamografija ar echoskopija, o prireikus ir magnetinio rezonanso tyrimas. Tikslią diagnozę patvirtina biopsija, o vėliau atliekami histologiniai ir imunohistocheminiai tyrimai, padedantys nustatyti naviko savybes ir parinkti individualų gydymą.
„Diagnostika Lietuvoje sparčiai modernėja – pradėti taikyti dirbtiniu intelektu pagrįsti skaitmeninės patologijos įrankiai, padedantys tiksliau įvertinti ligą. Vis dėlto vien tyrimų nepakanka – kiekvienos pacientės atvejis aptariamas multidisciplininės specialistų komandos posėdyje, kuriame sprendžiama, koks gydymo kelias būtų efektyvus. Šiandien onkologija yra vis labiau individualizuota, todėl gydymas parenkamas pagal konkretaus naviko biologiją: pacientei gali būti taikoma chirurgija, spindulinė ar hormonų terapija, taikinių terapija, imunoterapija, PARP inhibitoriai ar gydymas prieš operaciją, galintis padidinti galimybę išsaugoti krūtį“, – sako A. Leveckytė.
Vienas svarbiausių individualaus gydymo sprendimų – operacijos apimtis. Pasak krūtų onkochirurgijos gydytojos, šiuolaikinė onkochirurgija siekia kuo labiau tausoti moters kūną. Krūtį išsauganti operacija dažniausiai galima tada, kai navikas yra nedidelis ir aiškiai apibrėžtas, krūtyje nėra kelių ligos židinių, o krūties dydis leidžia pasiekti gerą estetinį rezultatą. Tuo metu mastektomija pasitelkiama atvejais, kai navikas yra didelis, jų yra keli arba tam yra kitų medicininių priežasčių.
„Net jei tenka pašalinti krūtį, tai nėra pabaiga, priešingai, dažnai tai yra kelio į pasveikimą dalis, nes krūtį beveik visada galima rekonstruoti. Rekonstrukcija padeda moteriai atgauti kūno vientisumą ir pasitikėjimą savimi. Ji gali būti atliekama tos pačios operacijos metu arba vėliau, užbaigus pagrindinį gydymą. Rekonstrukcijai gali būti naudojami implantai, pačios moters audiniai arba kombinuoti metodai“, – pabrėžia A. Leveckytė.
Sveika gyvensena svarbi, tačiau tyrimų nepakeičia
Nemažą dalį krūties vėžio rizikos galima sumažinti sveikesnio gyvenimo pasirinkimais, tokiais kaip reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, sveikos kūno masės palaikymas, alkoholio ribojimas ar visiškas jo atsisakymas bei nerūkymas. Vis dėlto net ir sveikai gyvenančios moterys nėra visiškai apsaugotos, todėl profilaktinių tyrimų jie nepakeičia.
„Tenka girdėti moteris sakant: „Gyvenu sveikai, todėl nesusirgsiu.“ Tačiau sveikas gyvenimo būdas riziką mažina, bet nepakeičia profilaktinių tyrimų. Svarbiausia prevencijos priemone išlieka reguliarus tikrinimasis ir dėmesys savo organizmui. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo didesnė tikimybė ją visiškai išgydyti“, – teigia Vilniaus diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ Krūtų ligų centro krūtų onkochirurgijos gydytoja A. Leveckytė.
„Meliva“ – didžiausias privačių sveikatos priežiūros paslaugų tinklas Lietuvoje, valdantis 86 klinikas ir 5 laboratorijas 27 miestuose. Jose dirba daugiau kaip 3 600 aukštos kvalifikacijos specialistų, teikiančių visų medicinos sričių paslaugas. „Meliva“ priklauso pirmaujančiai Suomijos privačiai sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikėjai „Mehiläinen“, garsėjančiai pažangiomis skaitmeninėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir aukštais skandinaviškais kokybės standartais.
About the Author
