Burnos gleivinės perštėjimas, paraudusios lūpos, niežtinčios rankos ar net sunkiai gyjančios odos žaizdelės – simptomai, kuriuos retas susietų su plombomis, protezais ar odontologo kabinete naudojamomis priemonėmis. Tačiau Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Alergologijos centro specialistai sako, kad kontaktinė alergija odontologijoje – gerokai dažnesnė problema, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pasak Alergologijos centro vedėjos Miglės Kuprienės, alergines reakcijas gali sukelti ne viena ar dvi, o daugiau kaip 130 odontologijoje naudojamų medžiagų. Problema aktuali ne tik pacientams, bet ir kasdien su cheminėmis medžiagomis dirbančiam odontologijos personalui.
Alergiją gali sukelti net įprastos plombos ar protezai
Odontologinėje praktikoje kasdien naudojama daugybė medžiagų – plombos, protezai, ortodontinės priemonės, dezinfektantai, pirštinės ir kitos. Dauguma jų yra biologiškai suderinamos ir saugios, tačiau daliai žmonių šios medžiagos gali sukelti kontaktinę alergiją – imuninės sistemos reakciją į konkrečius cheminius komponentus. Ši problema paliečia tiek pacientus, nešiojančius protezus ar turinčius plombas, tiek odontologijos specialistus – gydytojus odontologus, burnos higienistus ir dantų technikus, kurie nuolat dirba su cheminėmis medžiagomis.
„Žmonės dažnai net neįtaria, kad ilgai trunkantis burnos gleivinės dirginimas ar odos bėrimai gali būti susiję būtent su odontologinėmis medžiagomis“, – pasakoja gydytoja alergologė Miglė Kuprienė.
Pasak specialistės, Lietuvoje pagrindiniai kontaktiniai alergenai vis dar yra metalai. Dažniausiai alergiją sukelia nikelis, kobaltas, chromas, paladis ar auksas, naudojami plombose, metalo keramikos karūnėlėse, tilteliuose, implantų komponentuose ar ortodontinėse vielose.
Ne mažiau aktualūs ir akrilatai bei metakrilatai – medžiagos, naudojamos kompozitinėse baltose plombose, rišikliuose, cementuose, ortodontinėse kapose bei akriliniuose protezuose.
Alergines reakcijas gali sukelti ir iš pirmo žvilgsnio nekaltos priemonės – dantų pastos, burnos skalavimo skysčiai ar protezų valikliai. Juose esantys skonio ir kvapo priedai kai kuriems žmonėms tampa alergenais. Riziką kelia ir gumos priedai, naudojami vienkartinėse pirštinėse ar ortodontinėse gumelėse, taip pat dezinfektantai, skirti instrumentų bei paviršių valymui.
Rizika kyla ne tik pacientams, bet ir odontologijos personalui
Nors pacientai dažniausiai sunerimsta dėl burnos simptomų, alergologai primena – odontologijos srityje dirbantys specialistai su alergenais susiduria dar dažniau.
Odontologai, burnos higienistai, dantų technikai ar asistentai kasdien kontaktuoja su dezinfektantais, latekso ar gumos priedais, akrilatais ir kitomis cheminėmis medžiagomis. Dėl to jų rankų oda tampa nuolat dirginama, o ilgainiui gali išsivystyti kontaktinė alergija.
„Iš pradžių simptomai gali atrodyti nereikšmingi – sausėja oda, atsiranda paraudimas, niežulys. Tačiau laikui bėgant oda ima skilinėti, formuojasi pūslelės, žaizdelės, kurios trukdo ne tik dirbti, bet ir gyventi kasdienį gyvenimą“, – aiškina gydytoja.
Prie alerginių reakcijų gali prisidėti ir iš pirmo žvilgsnio nekaltos priemonės – dantų pastos, burnos skalavimo skysčiai ar protezų valikliai. Juose esantys skonio ir kvapo priedai taip pat gali tapti alergijos priežastimi.
Simptomai dažnai painiojami su kitomis ligomis
Kontaktinė alergija odontologijoje dažnai diagnozuojama ne iš karto, nes jos simptomai gali būti labai panašūs į kitų burnos gleivinės ar odos ligų požymius. Dėl to pacientai neretai ilgą laiką gydosi visai kitus sutrikimus, nė neįtardami, kad negalavimus sukelia odontologinės medžiagos.
Pacientams dažniausiai pasireiškia burnos gleivinės paraudimas, deginimo ar „peršėjimo“ pojūtis, liežuvio jautrumas, lūpų patinimas, opos ar erozijos burnoje, taip pat gali atsirasti odos aplink burną bėrimai. Tuo metu odontologijos personalui dažniausiai pažeidžiama rankų oda – ją ima niežėti, oda parausta, pleiskanoja, skilinėja, gali atsirasti smulkių pūslelių.
Pasak Miglės Kuprienės, viena didžiausių problemų yra ta, kad žmonės šiuos simptomus dažnai sieja su infekcijomis, stresu, jautresne oda ar net netinkama burnos higiena.
„Kontaktinė alergija gali būti labai klastinga, nes simptomai nebūtinai atsiranda iš karto po odontologinės procedūros. Kartais reakcija išryškėja tik po kelių dienų ar net savaičių, todėl pacientams tampa sudėtinga susieti negalavimus su konkrečia odontologine medžiaga“, – aiškina specialistė.
Kaip nustatoma alergija?
Įtarus kontaktinę alergiją, svarbiausia atskirti, ar simptomus sukėlė tikras alerginis procesas, ar tiesiog ilgalaikis dirginimas.
Todėl gydytojai alergologai itin daug dėmesio skiria detaliai ligos anamnezei – svarbu žinoti, kokios medžiagos buvo naudotos gydymo metu, kada atsirado simptomai, ar jie kartojasi.
„Pacientams rekomenduojame iš odontologo paprašyti tikslių naudotų medžiagų pavadinimų. Tai labai padeda nustatant galimą alergeną ir parenkant tikslius tyrimus“, – sako Miglė Kuprienė.
Alergologijos centre kontaktinei alergijai diagnozuoti atliekami odos lopo mėginiai – ant odos klijuojamos specialios juostelės su įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Po kelių dienų vertinama, ar organizmas į jas sureagavo.
Tyrimai gali būti atliekami tiek su Europos bazine alergenų serija, tiek su specialia odontologine serija, pritaikyta būtent odontologijoje naudojamoms medžiagoms.
Ką daryti nustačius alergiją?
Nustačius kontaktinę alergiją, odontologinio gydymo atsisakyti nereikia – svarbiausia parinkti pacientui tinkamas, geriau toleruojamas medžiagas. Šiandien odontologijoje yra nemažai alternatyvų, todėl alergiją sukeliančias medžiagas dažnai galima pakeisti saugesniais sprendimais. Pavyzdžiui, gali būti naudojami metalai be nikelio, plombos be metakrilatų ar kitokios sudėties protezai bei ortodontinės priemonės. Pasak Miglė Kuprienė, svarbiausia neignoruoti simptomų ir laiku kreiptis į specialistus.
„Šiandien odontologija turi daug galimybių gydymą pritaikyti individualiai. Labai svarbu neatidėlioti konsultacijos, nes ilgalaikis kontaktas su alergenu gali ne tik stiprinti simptomus, bet ir reikšmingai pabloginti žmogaus gyvenimo kokybę“, – sako gydytoja alergologė.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad didesnę riziką patirti kontaktines alergijas odontologijoje gali turėti žmonės, jau alergiški bižuterijai, kosmetikai ar buitinėms cheminėms medžiagoms. Tokiais atvejais organizmas dažniau jautriau reaguoja ir į odontologijoje naudojamas medžiagas, todėl apie turimas alergijas svarbu informuoti gydytoją dar prieš pradedant gydymą.
About the Author
