Nors oficialios statistikos apie tai nėra, brokeriai ir NT vystytojai vienbalsiai atkreipia dėmesį į ryškią tendenciją – naujo būsto ieškantys pirmos ar antros kartos didmiesčių gyventojai pirmiausia namų dairosi gimtajame rajone. Greta emocinio prisirišimo, nenutolti nuo pažįstamos aplinkos skatina ir pragmatiškos priežastys.
Naujos statybos pastaraisiais metais aktyvios visuose šalies didmiesčiuose, ypač sostinėje. Ribotas tuščių sklypų pasirinkimas arčiau centro diktuoja tai, kad naujo būsto plėtra dažnai spiečiasi keliose koncentruotose zonose – Vilniuje dabar tuo išsiskiria Pilaitė, vakarinė Justiniškių dalis, Pašilaičiai, Žirmūnai, pietinės Viršuliškės, Markučiai ir kt.
Visgi faktinė statybų vieta ne visuomet reiškia, kad būtent čia gyventojai labiausiai pageidauja savo naujų namų. Ypač – miesto senbuviai.
NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada sako ne vienus metus matantis reiškinį, kad viename rajone gimę, užaugę, daug laiko gyvenę ar iki šiol gyvenantys žmonės pirmiausia naujo būsto ieško būtent artimiausioje aplinkoje, dažną kartą tame pačiame rajone.
„Šis reiškinys tikrai gajus. Kalbant apie sostinę, tai būdingiausia tarp pirmos ar antros kartos vilniečių, gimusių ir užaugusių Vilniuje. Paprastai jie ėjo į vieno ar kito rajono darželį, mokyklą, dažniausiai gimtajame rajone ar bent tame miesto gale gyvena jų tėvai, tad natūraliai jų naujo būsto pirmas pasirinkimas būna ta pati arba gretima miesto dalis. Retas kuris vilnietis yra linkęs kraustytis į naują būstą visiškai kitame miesto gale“, – komentuoja M. Čiulada.
Visgi, M. Čiulados teigimu, pradinis dėmesys gimtajam rajonui turi daug skirtingo, tačiau logiško pagrindo. Vieniems svarbu būti kuo arčiau tėvų ar senelių, kitų pasirinkimus diktuoja laiko patikrinta ar „nužiūrėta“ ugdymo įstaiga. Savo vaidmenį atlieka ir darbovietė. Dalis gyventojų gimtąjį rajoną naujiems namams renkasi dėl laiko patikrintos, objektyvios ar subjektyvios ramybės, žalumos, prestižo.
Tiesa, „Ober-Haus“ atstovas pastebi, kad „gimtojo rajono“ tendencija Vilniuje mažiau galioja prestižinėms miesto dalims, tokioms kaip Senamiestis, Užupis ar Žvėrynas. Kitaip tariant, šiuose rajonuose užaugę vilniečiai taip pat pirmiausia naujų namų ieško būtent čia, tačiau šias miesto dalis, leidžiant galimybėms, mielai svarsto ir visi kiti.
Mato praktikoje
Ryškią gimtojo rajono tendenciją jau ne pirmus metus pastebi ir NT vystymo bendrovė „Homa Group“. Tai liudija ir vos prieš mėnesį rinkai pristatyto kvartalo palei Ateities ir Fabijoniškių gatvių sankirtą sėkmė. Transformaciją į 116-os butų bei komercinių erdvių projektą „Jaunatis“ iškart sulaukė didžiulio fabijoniškiečių susidomėjimo.
„Homa“ rinkodaros skyriaus vadovė Eglė Krengauskė pasakoja, kad gimtojo rajono reiškinį bendrovė stebėdavo nuolat, tačiau Fabijoniškių atveju jis tapo ypač ryškus. „Homa“ anksčiau išplėtotuose projektuose „Nendru“ Pilaitėje ar „Nu Wave“ Naujamiestyje reikšmingą dalį pirkėjų taip pat sudarė „vietiniai“, tačiau Fabijoniškėse papildomos įtakos turėjo ir ribotos naujos plėtros galimybės jau išvystytame, laiko patikrintame rajone.
„Per nepilną mėnesį „Jaunatyje“ parduota arba rezervuota daugiau kaip pusė butų. Iš pokalbių su klientais matome, kad vos apie 25 proc. pardavimų šiame projekte yra investicijai: likę perka „sau“, o dauguma jų yra fabijoniškiečiai. Jie apskritai laukė naujos plėtros savo pamėgtame rajone, o „Jaunaties“ atveju specialiai atsižvelgėme į pirmo būsto pirkėjus, jaunas šeimas, šiuolaikinius patogumus ir gamtos bei miesto artumą vertinančius žmones“, – sako E. Krengauskė.
Pasak jos, tarp „Jaunaties“ pirkėjų matomi atvejai, kai vaikai perka namus dėl šalia gyvenančių tėvų, taip pat skirtingus naujus butus perkantys giminės ir kiti scenarijai.
„Pirkėjai mums sako, kad Fabijoniškėse jiems viskas pažįstama, sava – maršrutai, miškeliai, netgi pamėgtų parduotuvių išplanavimas. Žmonėms pažįstamame rajone yra tarsi psichologiškai lengviau, mažiau streso. Pati esu užaugusi šioje kaimynystėje, todėl puikiai suprantu visus esamus ir buvusius fabijoniškiečius, vertinančius patogų susisiekimą su likusiu miestu, išvystytas kasdienes paslaugas ar jaukius pasivaikščiojimo maršrutus“, – teigia „Homa“ atstovė.
Bendrovė jau skelbė, kad „Jaunatyje“ iki 2027 m. pabaigos iškils 116 butų, maisto prekių parduotuvė ir patalpos smulkesniems paslaugų verslams. Visų statybų metu ir po jų fabijoniškiečiams gerai žinomame kvartale išliks ir sporto klubas su baseinu.
„Jaunatyje“ plėtojami vieno-keturių kambarių butai, kurių plotai siekia 24-76 kv. m. Būsimų gyventojų patogumui „Jaunatyje“ numatyta jauki, apželdinta antro aukšto bendro naudojimo terasa su vaikų žaidimų aikštele, taip pat 70 požeminių vietų automobiliams bei galimybė įsigyti sandėliuką – prie pat buto arba požeminėje aikštelėje.
„Citify“ portalo duomenimis, vos birželį rinkoje pasirodžiusi „Jaunatis“ buvo perkamiausias mėnesio Vilniaus NT projektas.
