Valdemaras Jakubovskis, „Lietuvos draudimo“ verslo klientų departamento vadovas
Verslas šiandien patiria didelį neapibrėžtumą dėl tebesitęsiančios geopolitinės įtampos, neprognozuojamų kibernetinių grėsmių, spartėjančių technologinių pokyčių. Veikiant tokiomis sąlygomis, vis svarbesnis tampa ir gyventojų, ir verslo atsparumas. Tačiau pats atsparumo terminas neretai suprantamas klaidingai, manant, kad tai gebėjimas nepatirti streso. Visgi pasak neuromokslininkų, atsparumas – tai gebėjimas greitai po jo atsistatyti, ir kai kurias tokio atsparumo strategijas verta pritaikyti verslo aplinkoje.
Referuojant neuromokslininkės dr. Lauros Bojarskaitės įžvalgas, streso būseną įvairiomis aplinkybėmis patiriame visi, tačiau esminis skirtumas čia tas, kad atsparesnieji iš streso būsenos geba išeiti greičiau. Be to, gera žinia yra tai, kad atsparumo įgūdį galima lavinti ir treniruoti.
Gretinant šią situaciją su organizacijomis − atsparus verslas nėra tas, kuris niekada nepatiria incidentų, žalos reputacijai, tiekimo trikdžių ar nedaro klaidų. Atsparus verslas yra tas, kuris sugeba prisitaikyti prie kintančių sąlygų ir pasinaudoti naujomis galimybėmis augti.
Pirmiausia − įvardinkime riziką
Neuromokslas pabrėžia, kad žmogaus smegenims lengviau reguliuoti emocijas tada, kai jos aiškiai įvardijamos. Nerimas, baimė ar įtampa tampa lengviau numalšinami tada, kai šias būsenas atpažįstame ir suteikiame pavadinimą.
Versle galioja tas pats principas. Atsparumas atsiranda tik tada, kai neapibrėžtumas įvardijamas konkrečiomis rizikomis. Ar didžiausia grėsmė įmonei šiandien yra kibernetinis incidentas? Priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kritinių darbuotojų trūkumas, spartūs technologiniai pokyčiai? Kol rizika neįvardinta, jos neįmanoma nei įvertinti, nei jai pasiruošti.
Faktai svarbiau už emocijas
Išgyvendamos streso būseną, mūsų smegenys linkusios „katastrofizuoti“ situaciją ir užpildyti informacijos spragas prielaidomis. Vienas veiksmingiausių būdų susigrąžinti kontrolę yra atskirti faktus nuo emocijomis pakurstytų interpretacijų.
Kuo tai aktualu verslui − geopolitinių konfliktų, ekonomikos lėtėjimo ir kitos į nugarą kvėpuojančios grėsmės dažnai sukelia stiprias emocines reakcijas. Tačiau atsparios organizacijos pirmiausia klausia ne „ko bijome?“, o „ką iš tikrųjų žinome ir ką galime padaryti, kad tam pasiruoštume?“.
Pavyzdžiui, kokį poveikį įmonė aptirtų, jei jos gamybos veikla būtų priversta sustoti dėl kovinio drono sukelto incidento, kaip galėtume apsisaugoti nuo tokių nuostolių? Atsparumas versle prasideda ten, kur emocijas pakeičia faktai ir pasiruošimas.
Krizė kaip pokyčio katalizatorius
Neuromokslas rodo, kad atsparūs žmonės geba ne tik susidoroti su sudėtingomis situacijomis, bet ir ieškoti jose prasmės bei galimybių. Vietoje klausimo „kodėl tai nutiko man?“ jie dažniau klausia „ką galiu iš to pasiimti?“. Toks paprastas klausimo apvertimas padeda sumažinti numanomą nelaimės mastą, mat tokiu būdu smegenyse aktyvuojami kognityvinės kontrolės tinklai, kurie perima valdymą iš emocijų.
Panašiai gali elgtis ir atsparios organizacijos. Patirtis rodo, kad nemaža dalis verslų būtent krizių metu paspartina skaitmenizaciją, atranda naujas rinkas ir galimybes, pakeičia veiklos modelius ar sustiprina rizikų valdymą. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje konkurencinį pranašumą įgyja ne tie, kurie tikisi išvengti visų sukrėtimų, o tie, kurie geba iš jų mokytis greičiau nei konkurentai.
Atsitraukimas nuo situacijos
Dar vienas iš veiksmingų būdų sumažinti streso poveikį, pasak neuromokslininkės dr. L. Bojarskaitės – sąmoningai atsitraukti nuo situacijos ir paklausti savęs, kaip ją vertinsime prabėgus metams ar dar ilgesniam laikui. Versle šis principas taip pat gali būti naudingas.
Krizės metu organizacijos natūraliai susitelkia į neatidėliotinus veiksmus – kaip sustabdyti nuostolius, atkurti veiklą ar nuraminti klientus. Tačiau atspariausios įmonės kartu geba užduoti ir kitą klausimą: ką ši situacija mums atskleidžia apie mūsų verslą ir kokią organizaciją ši patirtis padės sukurti po metų ar penkerių. Būtent toks požiūris dažnai atskiria įmones, kurios po krizės grįžta į ankstesnę būseną, nuo tų, kurios tampa stipresnės.
Šiuolaikiniame pasaulyje visiškai eliminuoti rizikų neįmanoma, tačiau galima didinti pasirengimą joms. Kaip savo smegenims galime padėti kuo greičiau grįžti į pusiausvyrą po streso, taip ir organizacijos turi būdų greičiau atkurti stabilų veikimą po netikėtų įvykių. Todėl ateities verslo stiprybę vis labiau lems ne gebėjimas išvengti pokyčių, o gebėjimas iš krizių ir kritinių situacijų išeiti dar stipresniems.
About the Author
