Dr. Mantas Lukauskas, Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto mokslininkas ir „Hostinger“ dirbtinio intelekto techninis grupės vadovas
Liepos viduryje dirbtinio intelekto (DI) pasaulį vėl sudrebino naujiena. Kinijos bendrovė „Moonshot AI“ pristatė naują modelį „Kimi K3“ – 2,8 trilijono parametrų sistemą, kurią įmonė vadina didžiausiu kada nors sukurtu atviruoju DI modeliu. Per kelias dienas reakcija pasiekė ir finansų rinkas: viso pasaulio technologijų bei puslaidininkių bendrovių akcijos krito, o investuotojai pradėjo kalbėti apie antrąjį „DeepSeek“ momentą – analogiją su 2025 m. pradžia, kai kitos Kinijos bendrovės sukurtas modelis per vieną dieną nubraukė beveik 600 mlrd. JAV dolerių nuo „Nvidia“ rinkos vertės.
Tačiau svarbiausia šios istorijos žinia slypi ne akcijų grafikuose. Ji kur kas paprastesnė ir kartu reikšmingesnė: aukščiausio lygio DI nustoja būti kelių uždarų JAV laboratorijų nuosavybe. Tai keičia žaidimo taisykles visiems, įskaitant ir Lietuvą.
Kas iš tikrųjų įvyko
„Kimi K3“ nėra tiesiog dar vienas modelis ilgoje naujienų virtinėje. Nepriklausomame „Artificial Analysis“ DI modelių reitinge jis užima ketvirtą vietą tarp 189 įvertintų modelių – aukščiausią poziciją, kokią kada nors yra pasiekęs atvirųjų svorių modelis, nusileisdamas tik galingiausiems uždariesiems flagmanams. Kai kuriose srityse, pavyzdžiui, ilgos trukmės informacijos paieškos ir sudėtingų programavimo užduočių sprendimo, jis lenkia visus konkurentus, o „Arena.ai“ akluosuose žmonių vertinimo testuose, skirtuose interneto sąsajų kūrimui, užėmė pirmą vietą.
Ne mažiau svarbi ir kaina. Naudojimasis „Kimi K3“ per programavimo sąsają kainuoja maždaug tris kartus pigiau nei artimiausio uždaro konkurento. Be to, nuo liepos 27 d. bendrovė žada paskelbti visus modelio svorius. Tai reiškia, kad bet kuri organizacija galės modelį atsisiųsti, modifikuoti ir naudoti savo infrastruktūroje, nemokėdama nė cento licencijas.
Vis dėlto verta išlaikyti blaivų požiūrį: dalį rezultatų kol kas skelbia pats gamintojas, o nepriklausomi vertinimai dar tik vejasi. Tačiau bendra kryptis aiški ir be jų – atotrūkis tarp atvirųjų ir uždarųjų modelių, dar prieš dvejus metus atrodęs neįveikiamas, susitraukė iki kelių procentinių punktų.
Atviri svoriai dar nėra atvirasis kodas
Čia svarbu vienas skirtumas, kuris viešose diskusijose dažnai pasimeta – panašiai kaip ir skirtumas tarp DI naudojimo ir DI poveikio. „Kimi K3“ yra atvirų svorių (angl. open-weight) modelis, tačiau ne atvirojo kodo (angl. open source) pagal griežtus šios sąvokos standartus. Modelio svorius bus galima atsisiųsti ir naudoti, tačiau treniravimo duomenys, programinis kodas ir didelė dalis techninių sprendimų išliks bendrovės paslaptimi. Kitaip tariant, gauname galingą variklį, bet ne jo brėžinius.
Tai sąmoningas verslo modelis, kurį taiko ir kitos Kinijos laboratorijos: modelio svoriai atiduodami rinkai, kad technologija plistų kuo plačiau, o konkurencinį pranašumą užtikrinantys metodai išlaikomi bendrovės viduje. Naudotojams tai reiškia dvejopą situaciją – laisvę modelį naudoti ir pritaikyti savo poreikiams, tačiau ribotas galimybes patikrinti, kas slypi jo viduje ir kaip jis buvo kuriamas.
Atvirumas tapo geopolitikos įrankiu
Neatsitiktinai „Kimi K3“ pasirodė Šanchajuje vykusios pasaulinės DI konferencijos išvakarėse. Joje Kinijos vadovybė atvirojo kodo DI pristatė kaip visuotinę gėrybę ir alternatyvą uždariems Vakarų modeliams. JAV reakcija buvo audringa: vieni kaltina Kinijos įmones amerikietiškų modelių „distiliavimu“, kiti ragina reguliavimu riboti kiniškų atvirų modelių naudojimą, o treti perspėja, kad būtent tokie draudimai taptų tikruoju pralaimėjimu DI lenktynėse.
Europa šioje diskusijoje atsidūrė per vidurį ir, ko gero, būtent jai atvirų modelių banga yra aktualiausia. Nė viena Europos įmonė nekonkuruoja modelių kūrimo fronte su JAV ar Kinijos gigantais, o priklausomybė nuo uždarų užsienio platformų vis dažniau įvardijama kaip strateginė rizika. Todėl Europos Komisija atvirąjį kodą šiemet įtraukė į savo technologinio suverenumo strategiją, o didžiosios Europos įmonės – nuo „Siemens“ iki „Renault“ – jau dabar sąmoningai derina amerikietiškus, kiniškus ir europietiškus modelius, kad netaptų priklausomos nuo vieno tiekėjo, kurio paslaugos bet kada gali būti išjungtos.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuvai ši banga suteikia galimybę, kurios dar prieš kelerius metus nebuvo. Kai aukščiausio lygio modelį galima atsisiųsti ir valdyti savo infrastruktūroje, mažos šalies dydis nustoja būti lemiamu trūkumu. Nebereikia milijardinių investicijų modeliui kurti nuo nulio – reikia kompetencijos jį įvertinti, pritaikyti ir saugiai įdiegti. O tai jau ne mastelio, o žmonių kompetencijos ir disciplinos klausimas.
Praktinės kryptys gana aiškios. Atviri modeliai leidžia kurti sprendimus, kuriuose jautrūs duomenys niekada nepalieka organizacijos ar šalies – tai ypač aktualu viešajam sektoriui, sveikatos apsaugos sistemai ir finansų įstaigoms. Jie taip pat leidžia pritaikyti technologiją lietuvių kalbai, kuri globalių tiekėjų prioritetų sąraše greičiausiai niekada nebus pirmoje vietoje. Galiausiai jie reikšmingai sumažina eksperimentavimo kaštus – idėją galima išbandyti be ilgalaikių sutarčių su užsienio platformomis.
Naujosiose nacionalinėse 2026–2035 m. DI gairėse deklaruojama ambicija Lietuvai tapti ne technologijų vartotoja, o kūrėja. Atvirų modelių era yra bene realiausias kelias šiai ambicijai įgyvendinti.
Entuziazmą turi lydėti disciplina
Kartu būtų klaida atvirumą tapatinti su saugumu ar nemokamumu. „Kimi K3“ kol kas neturi nei viešai paskelbtos techninės ataskaitos, nei nepriklausomo saugumo vertinimo, o naujausi tyrimai rodo, kad atvirų svorių modeliuose už palyginti nedidelę sumą galima paslėpti sunkiai aptinkamų „užkardų“ – nuo šališkų atsakymų iki kenksmingo kodo generavimo. Todėl organizacija, diegianti tokį modelį jautriuose procesuose, privalo žinoti, iš kur modelio svoriai atkeliavo, kas juos modifikavo ir kaip stebimas modelio elgesys. Nuo rugpjūčio ES DI aktas šiuos klausimus iš gerosios praktikos pavers teisine pareiga.
Yra ir paprastesnė aritmetika. Pigesnis žetono (angl. token) įkainis dar nereiškia pigesnio rezultato. Pirmieji nepriklausomi testai rodo, kad „Kimi K3“ atsakymams sugeneruoti sunaudoja gerokai daugiau skaičiavimo išteklių nei konkurentai, todėl realius kaštus reikėtų vertinti pagal konkrečiai atliktą užduotį, o ne pagal kainoraštį. Be to, norint tokio dydžio modelį valdyti savarankiškai, reikia rimtos infrastruktūros. Todėl daugumai Lietuvos organizacijų racionalesnis pasirinkimas greičiausiai bus mažesni atviri modeliai arba patikimų Europos tiekėjų debesijos sprendimai.
Svarbiausia – ne kieno modelis, o kas moka juo pasinaudoti
„Kimi K3“ istorija dar kartą patvirtina tendenciją, kuri ryškėja jau kurį laiką: DI technologija komoditizuojasi gerokai greičiau, nei kas nors prognozavo. Kai aukščiausio lygio (angl. frontier) DI modelį galima atsisiųsti nemokamai, konkurencinis pranašumas persikelia kitur – į gebėjimą technologiją integruoti į procesus, duomenis, produktus ir sprendimų priėmimą.
Tai ta pati išvada, prie kurios vedė ir Lietuvos pozicija Europos DI reitinguose: įrankių prieinamumas nebėra kliūtis, o gebėjimas iš jų kurti vertę vis dar yra retas. Atvirų modelių banga šią tendenciją tik sustiprina.
Lietuvai nereikia rinktis pusės tarp Vašingtono ir Pekino – reikia auginti kompetenciją, kuri leistų bet kurį modelį blaiviai įvertinti, saugiai pritaikyti ir paversti realia verte. Galiausiai DI lenktynėse laimės ne tie, kurie turi galingiausią modelį, o tie, kurie greičiausiai išmoks juo naudotis.
About the Author
