Joninių naktį Lietuva buvo judresnė nei įprastą darbo dieną – didmiesčiai tuštėjo, pajūris ir ežerų kraštai pildėsi, o dalis gyventojų šventę pratęsė iki savaitgalio. „Tele2“ tinklo duomenys rodo, kad birželio 24-osios naktį ne namuose nakvojo maždaug kas devintas Lietuvos gyventojas.
Didmiesčiai tuštėjo, poilsio kryptys pildėsi
Mobiliojo ryšio operatoriaus duomenimis, Joninių naktį ne savo įprastoje namų vietoje nakvojo dešimtadalis „Tele2“ klientų. Tai beveik dvigubai daugiau nei įprastą darbo dieną.
Pasak „Tele2“ klientų išlaikymo ir analitikos vadovės Ingos Rudinskaitės, nors šiemet Joninės įkrito į savaitės vidurį, šventė vis tiek pastebimai pakeitė žmonių judėjimo įpročius.
„Tokios progos kaip Joninės dažnai tampa paskata bent trumpam išvykti iš įprastos aplinkos – prie jūros, ežerų, į sodybas ar kurortus. Šiemet šventė buvo savaitės viduryje, todėl dalis žmonių rinkosi trumpesnes išvykas, tačiau judėjimas vis tiek buvo gerokai aktyvesnis nei įprastą darbo dieną“, – sako I. Rudinskaitė.
Jonines dalis lietuvių pratęsė iki savaitgalio
„Tele2“ duomenys rodo, kad didžiausias išvykusiųjų pikas fiksuotas ne pačią Joninių naktį, o savaitgalį po šventės – birželio 28 d. Tą naktį ne namuose praleido beveik 14 proc. klientų, arba 86 proc. daugiau nei įprastą savaitgalį. Tai leidžia manyti, kad dalis gyventojų šventinį laikotarpį pavertė ilgesniu poilsiu.
Bent vieną naktį ne namuose per Joninių laikotarpį praleido beveik 30 proc. „Tele2“ klientų. Dauguma išvyko trumpam – vienai, dviem ar trims naktims, tačiau apie 10 proc. klientų ne namuose nakvojo keturias ar daugiau naktų.
„Matome, kad Joninės šiemet turėjo du etapus – pačią šventinę naktį ir po jos sekusį savaitgalį. Didžiausias išvykusiųjų pikas fiksuotas birželio 28-ąją, todėl galima manyti, kad dalis gyventojų šventę sujungė su savaitgaliu ir ilgesniu pabuvimu gamtoje ar kurortuose“, – teigia I. Rudinskaitė.
Populiariausia kryptis – pajūris
Joninių laikotarpiu labiausiai išsiskyrė pajūris. Iš klientų, kurie šventės piko metu nakvojo žinomose poilsio vietose, daugiausia rinkosi Palangą, Klaipėdą, Šventąją ir Nidą.
Daugiau žmonių sulaukė ir ežeringi regionai bei kurortai – tarp dažniau pasirinktų krypčių pateko Molėtų ežerai, Druskininkai, Ignalinos ir Aukštaitijos kraštas, Birštonas.
„Pajūris išlieka stipriausias vasaros švenčių traukos taškas, tačiau Joninės nėra vien jūros šventė. Duomenyse aiškiai matyti ir ežerų kraštai, kurortai, gamtos vietovės. Tai labai gerai atspindi lietuvišką Joninių tradiciją – šventę norisi sutikti lauke, arčiau vandens ir gamtos“, – dalijasi I. Rudinskaitė.
Kurortai augo, miestai aptilo
Joninių naktį labiausiai prisipildė Neringa ir Palanga, daugiau žmonių buvo ir Molėtų, Lazdijų, Ignalinos bei Zarasų rajonuose. Tuo metu didmiesčiuose gyventojų sumažėjo – labiausiai ištuštėjo Vilnius ir Kaunas, taip pat Panevėžys bei Alytus.
„Didmiesčių ištuštėjimas per šventes nėra nauja tendencija, tačiau Joninių atveju ji matoma net ir savaitės viduryje. Miestų gyventojai dažniausiai renkasi vietas, kur galima pabūti gamtoje, prie vandens ar su artimaisiais, todėl poilsio regionai tuo metu pastebimai prisipildo“, – pažymi I. Rudinskaitė.
About the Author
