Gautas kolegos el. laiškas, nauja žinutė „Teams“ platformoje, kalendoriaus priminimas, „WhatsApp“ pranešimas iš šeimos nario, banko įspėjimas ir trumpas žvilgsnis į socialinius tinklus. Kiekvienas toks veiksmas atskirai atrodo nereikšmingas, tačiau nuolatinis dėmesio šokinėjimas tarp skirtingų programėlių dienos pabaigoje virsta nuovargiu ir sukelia jausmą, kad dirbome daug, bet nuveikėme mažiau, nei planavome.
Šiuolaikinis darbas vis rečiau apsiriboja viena darbo vieta ar viena programa. Per dieną dėmesys nuolat šokinėja nuo el. pašto prie susirašinėjimo platformų, nuo dokumentų – prie naršyklės langų ar dirbtinio intelekto įrankių. Būtent toks nuolatinis judėjimas tarp skirtingų skaitmeninių erdvių ir tampa viena pagrindinių priežasčių, kodėl darbo diena atrodo intensyvi, tačiau ne visada produktyvi.
„Samsung“ užsakymu atlikta „Nordstat“ apklausa rodo, kad tai jau tapo kasdiene Lietuvos gyventojų realybe: 64 proc. respondentų dirbdami kasdien perjunginėja kelias skirtingas programėles, beveik pusė norėtų sudėtingesnes darbo užduotis patogiau atlikti išmaniajame telefone, o 47 proc. mano, kad judėjimas tarp skirtingų programėlių turėtų būti sklandesnis.
Išmanieji telefonai prisitaiko prie naujų darbo įpročių
Pasak „Samsung Electronics Baltics“ mobiliųjų įrenginių kategorijos vadovo Lietuvoje Mindaugo Jančio, atliktos apklausos rezultatai rodo platesnį pokytį nei vien augantį išmaniųjų telefonų naudojimą darbui. Jo teigimu, vartotojai iš išmaniųjų įrenginių vis dažniau tikisi ne tik greito ryšio ar patogaus bendravimo, bet ir galimybės lengviau atlikti sudėtingesnes, kelių veiksmų ar programėlių reikalaujančias užduotis.
„Kadangi išmanieji telefonai tapo kasdieniais darbo įrenginiais, žmonės natūraliai tikisi, kad jie padės šiuos procesus atlikti paprasčiau ir sklandžiau. Šiandien nebėra tikslo įtikinti žmones dirbti telefonu – jie tai jau daro. Tikrasis iššūkis yra padėti jiems neprarasti dėmesio“, – sako M. Jančys.
Išmaniuosiuose telefonuose vis svarbesnės tampa produktyvumo funkcijos, galimybė patogiai dirbti keliomis programėlėmis vienu metu ir sprendimai, padedantys sumažinti nereikalingų veiksmų skaičių.
„Šią kryptį atspindi ir naujos kartos įrenginiai, tokie kaip „Galaxy Fold“. Didesnis ekranas suteikia daugiau darbo erdvės, kelių langų režimas leidžia vienu metu matyti ir valdyti kelias programėles, o „Galaxy AI“ funkcijos padeda greičiau apibendrinti informaciją, išskirti svarbiausius akcentus ir atlikti sudėtingesnes užduotis mažiau blaškantis tarp skirtingų įrankių“, – teigia ekspertas.
Fragmentiško darbo epocha
Reiškinį, kurį suprantame kaip kelių užduočių atlikimą vienu metu, darbo aplinkos ir produktyvumo tyrėjai apibūdina kaip konteksto keitimą (angl. context switching). Tai nuolatinis perėjimas nuo vienos užduoties, pokalbio ar skaitmeninio įrankio prie kito, kai smegenys kaskart turi iš naujo persiorientuoti, prisiminti ankstesnį kontekstą ir vėl sutelkti dėmesį.
Kiekvienas toks perėjimas gali atrodyti nereikšmingas, tačiau jų visuma ilgainiui veikia ir produktyvumą, ir gebėjimą išlaikyti dėmesį. Mokslininkai šį nematomą produktyvumo praradimą vadina „persijungimo mokesčiu“ (angl. toggle tax). „Harvard Business Review“ apžvelgti tyrimai rodo, kad protinį darbą dirbantys specialistai tarp skirtingų skaitmeninių įrankių ir interneto svetainių persijungia beveik 1200 kartų per dieną.
Dėl nuolatinių pertraukimų darbuotojai kas savaitę gali prarasti apie keturias valandas vien bandydami iš naujo susikaupti. Per metus tai sudaro beveik penkias darbo savaites, todėl šiandien produktyvumą lemia ne tik užduočių kiekis ar technologijų greitis. Vis dažniau didžiausiu iššūkiu tampa gebėjimas išlaikyti dėmesį aplinkoje, kurioje jis nuolat blaškomas į skirtingas puses.
Kaip dirbti išmaniau, o ne daugiau?
Visiškai išvengti šokinėjimo tarp skirtingų užduočių šiandien beveik neįmanoma, tačiau sumažinti skaitmeninės trinties poveikį – realu. Vienas svarbiausių žingsnių – atsisakyti įpročio į kiekvieną pranešimą reaguoti akimirksniu. El. laiškus ir žinutes verta tikrinti suplanuotais intervalais, taip išvengiant nuolatinio darbo ritmo pertraukimo.
Ne mažiau svarbu sąmoningai įvertinti, kurie pranešimai iš tiesų reikalauja jūsų dėmesio. Specialistai rekomenduoja reguliariai peržiūrėti pranešimų nustatymus ir palikti tik tuos įspėjimus, kurie svarbūs darbui ar bendravimui su artimaisiais. Mažiau reikšmingus pranešimus verta nutildyti.
Kartu keičiasi ir pačios technologijos. Pasak M. Jančio, vartotojai vis dažniau ieško ne tik geros kameros ar išskirtinio dizaino, bet ir paprastesnio būdo atlikti kasdienes užduotis. Todėl dirbtinio intelekto sprendimai, kelių langų režimas ir didesnė darbo erdvė tampa ne papildomu įrenginio privalumu, o natūralia produktyvesnio darbo dalimi.
Dirbtinis intelektas tampa viena svarbiausių šio pokyčio dalių. Jis gali apibendrinti turinį, išskirti svarbiausias įžvalgas, padėti greičiau susigaudyti ilgesnėse el. laiškų grandinėse ar pokalbiuose ir taip sumažinti poreikį nuolat šokinėti tarp skirtingų programėlių.
Anot ekspertų, ateityje technologijų vertę vis dažniau lems ne funkcijų gausa, o jų gebėjimas sumažinti kasdienę skaitmeninę trintį ir padėti vartotojui susigrąžinti tai, ko šiuolaikinėje darbo aplinkoje labiausiai trūksta – dėmesio sutelkimą.
About the Author
