Netrukus Lietuvos žmones pasieks nauja II pensijų pakopos išmokų banga. Iki liepos vidurio pensijų bendrovės išmokės lėšas žmonėms, kurie šių metų antrąjį ketvirtį pateikė prašymus pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo. Tokie laikotarpiai, kai tikimasi sulaukti pinigų ar oficialių pranešimų, tampa sukčių suaktyvėjimo sezonu. Žmonės raginami ypač atsargiai vertinti SMS žinutes, elektroninius laiškus ir skambučius apie tariamas išmokas ar būtinybę atnaujinti duomenis, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
„Sukčiai retai veikia atsitiktinai – jie seka valstybės kalendorių. Kai gyventojai laukia mokesčių grąžinimo, jie apsimeta Valstybine mokesčių inspekcija (VMI). Kai pradedamos išmokėti išmokos ar kompensacijos, atsiranda pranešimai apie tariamai sustabdytą mokėjimą, būtinybę patvirtinti banko duomenis ar prisijungti prie valstybės sistemų“, – sako Eligijus Rakickas, „Bitė Lietuva“ Privačių klientų segmento vadovas.
Per pirmąjį pusmetį „Bitė“ jau blokavo daugiau kaip 300 tūkst. SMS žinučių. Dar įspūdingesni skaičiai fiksuojami skaičiuojant užblokuotus nuotolinių sukčių skambučius – nuo metų pradžios jų užblokuota beveik 4 mln. Kasdien bendrovė užblokuoja vidutiniškai daugiau kaip 20 tūkst. sukčių bandymų pasiekti Lietuvos žmones SMS žinutėmis ar skambučiais.
Sukčiai seka žmonių pinigus
„Pastaruoju metu dažniausiai fiksuojame bandymus apsimesti Valstybine mokesčių inspekcija, „Mano VMI“, elektroniniais valdžios vartais ir policija. Vis tik sukčių scenarijai nuolat keičiasi – jie išnaudoja kiekvieną progą, kai žmonės tikisi sulaukti svarbios žinutės ar pinigų“, – „Bitės“ analizės duomenis atskleidžia E. Rakickas.
Dažniausiai sukčių siunčiamose SMS žinutėse ar elektroniniuose laiškuose pateikiama nuoroda į suklastotą tinklapį. Tokios nuorodos nuo tikrosios dažnai skiriasi vos viena raide, simboliu ar interneto adreso galūne.
„Žmonės pirmiausia pamato pažįstamą logotipą ar institucijos pavadinimą – dėl to nuorodos dažnai nebetikrina. Vietoje VMI gali būti parašyta VML, vietoje „ePaslaugos“ – „ePasIaugos“, o vietoje .lt naudojama kita interneto adreso galūnė. Tokius nedidelius skirtumus pastebi ne visi“, – dėmesį atkreipia vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovų.
Sprendimas – žmogaus
Sukčiai dirba pagal darbo grafiką. „Bitės“ duomenimis, sukčių aktyvumas darbo dienomis yra gerokai didesnis, savaitgaliais SMS, sukčių skambučių mažėja.
Pasak E. Rakicko, tai rodo, kad nuotoliniai sukčiai savo veiklą planuoja tada, kai žmonės tikisi sulaukti skambučių iš įvairių institucijų.
„Kova su nuotoliniais sukčiais – nuolatinis procesas. Naudojame rinkoje esančius sprendimus ir kuriame naujus, bet vis tiek pastebime, kad vos tik sukčiai supranta, kad jų vykdoma „kampanija“ nebepasiekia „Bitės“ klientų, ieško kitų būdų apeiti apsaugos sistemas. Tai nuolatinis katės ir pelės žaidimas“, – teigia E. Rakickas.
Vis dėlto technologijos negali apsaugoti nuo visų situacijų. Jei žmogus vis tik paspaudžia apgaulingą nuorodą ar kitokiu būdu perduoda savo banko ir kitus asmens duomenis, finansinius nuostolius gali padėti kompensuoti draudimas nuo elektroninių apgavysčių. Jis taikomas tais atvejais, kai sukčiai išvilioja pinigus iš banko sąskaitos, pasinaudoja mokėjimo kortelės duomenimis ar apgauna atsiskaitant internetu.
About the Author
