„Bigbank“ prognozuoja, kad 2026 m. šalies ekonomika augs 3,1 proc., o atlyginimai – 8 proc. Vis dėlto net 32 proc. Lietuvos gyventojų neturi santaupų, todėl daugeliui kasdienis gyvenimas nebūtinai atrodo saugesnis – iki finansinės duobės gali pakakti vieno netikėto įvykio, rašoma „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.
Pastarieji keleri metai buvo itin sunkūs, ir dėl to daug kam kilo nerimas. Pandemija, energijos kainų šuoliai, aukšta infliacija, palūkanų normų kilimas, geopolitinė įtampa – tokia aplinka išmokė gyventojus nuolat laukti kito smūgio.
Psichoterapeutė dr. Aistė Dromantaitė sako, kad pinigai žmonėms reiškia gerokai daugiau nei sąskaitos likutį: „Pinigai daugeliui susiję su saugumu, kontrole, laisve, o dažnai ir su saviverte. Todėl nerimą kelia ne vien dabartinė situacija, bet ir baimė, kas gali nutikti artimiausioje ateityje. Žmonės nuolat lygina save su kitais, todėl net pakankamos pajamos ne visuomet suteikia ramybės jausmą.“
Kai rūpestis virsta užburtu ratu
Svarbu atskirti atsakingą finansų planavimą nuo finansinio nerimo. Pirmasis padeda priimti sprendimus: susidaryti biudžetą, planuoti didesnius pirkinius, laiku peržiūrėti paskolas ar investicijas. Antrasis veikia priešingai – žmogus vengia žiūrėti į sąskaitas, atidėlioja sprendimus arba nuolat tikrina balansą, nors nuo to situacija nesikeičia.
„Finansinė ramybė dažniausiai atsiranda ne tada, kai žmogus uždirba labai daug, o tada, kai jo finansai tampa aiškūs ir nuspėjami. Net paprastas mėnesio biudžetas, atskira sąskaita nenumatytoms išlaidoms ar aiškus planas, kaip elgtis netekus dalies pajamų, gali labai sumažinti įtampą. Svarbiausia – nepalikti finansų vien emocijoms: kuo aiškiau žmogus mato savo pajamas, įsipareigojimus ir rezervą, tuo mažiau vietos lieka vaizduotei“, – sako „Bigbank“ vadovas Lietuvoje Rolandas Norvilas.
2022 m. paskelbta sisteminė mokslinių tyrimų apžvalga parodė, kad daugumoje nagrinėtų tyrimų finansinis stresas buvo susijęs su depresijos simptomais. Kiti tyrėjai pabrėžia dvikryptį ryšį: finansiniai sunkumai gali bloginti psichikos sveikatą, o prastesnė savijauta savo ruožtu apsunkina finansinių sprendimų priėmimą.
Pasak dr. A. Dromantaitės, prie to prisideda ir socialiniai tinklai: „Juose žmonės mato ne kitų biudžetus, paskolas, nerimą ar mėnesio pabaigos kompromisus, o keliones, restoranus, naujus automobilius, būstus ir „sėkmės“ fragmentus. Kai su tokia išfiltruota realybe lyginama sava kasdienybė, net normalus gyvenimas gali pradėti atrodyti kaip atsilikimas.“
Ramybės nesuteikia net ir didesnis atlyginimas
Viena iš nerimo priežasčių – gyvenimo būdo infliacija. Pajamoms augant, dažnai auga ir įsipareigojimai: brangesnis būstas, automobilis, vaikų būreliai, kelionės, prenumeratos, valgymas ne namuose. Finansinė padėtis objektyviai gali būti geresnė nei prieš penkerius metus, tačiau saugumo jausmas nepadidėja, nes padidėja ir pagrindinės mėnesio išlaidos, kurias jaučiamas spaudimas išlaikyti.
Visų pirma reikia atskirti faktus nuo scenarijų. Faktas yra sąskaitos likutis, pajamos, įsipareigojimai, būtinosios išlaidos, o scenarijus – „jeigu neteksiu darbo“, „jeigu pakils įmokos“, „jeigu susirgsiu“. Scenarijų ignoruoti nereikia, tačiau nereikėtų apie juos nuolat galvoti.
Taip pat rekomenduojama pasiruošti ir finansinį rezervą. Eurostato duomenys rodo, kad 2024 m. net 30 proc. Europos Sąjungos gyventojų būtų negalėję susidoroti su netikėtomis finansinėmis išlaidomis iš savo lėšų. Tai reiškia ne prabangos pirkinį, o būtinąsias išlaidas, pavyzdžiui, sunkiai susirgus, patyrus laidotuves ar netekus darbo.
Tad neturint rezervo nerimauti yra gana normalu. „Santaupos turėtų siekti 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą, tačiau pradžia gali būti ir 500 eurų atskiroje kaupiamojoje sąskaitoje netikėtumams. Svarbiausia, kad šie pinigai nebūtų maišomi su kasdienėmis išlaidomis. Be to, išskirtiniais atvejais finansine pagalve gali būti kredito kortelė, nors geriausia, kad tai būtų tik atsarginis įrankis“, – pataria R. Norvilas.
Abu ekspertai sutinka, kad reikia peržiūrėti, kurios išlaidos iš tiesų būtinos. „Dažnai finansinę įtampą kelia ne vienas didelis pirkinys, o daug mažų, nepastebimų nutekėjimų: prenumeratos, pavieniai užsakymai, dažnas maistas išsinešti, spontaniški pirkiniai“, – dažna klientų patirtimi dalinasi dr. A. Dromantaitė.
Pasak jos, finansinis nerimas tampa problema tada, kai mintys apie pinigus ima trikdyti miegą, santykius, darbą ar kasdienį gyvenimą. Tokiu atveju neužtenka dar vienos biudžeto lentelės – verta kalbėtis su specialistu, nes kartais problema yra ne tik pinigų kiekis, bet ir būdas, kaip žmogus išgyvena finansinį nerimą.
About the Author
