Energetikos ministerija paskelbė veiklos ataskaitą „Sprendimai, stiprinantys Lietuvos energetiką“, kurioje apžvelgiami 2024 m. gruodžio – 2026 m. liepos laikotarpiu įgyvendinti darbai, priimti sprendimai ir pasiekti rezultatai energetikos srityje.Pilna ataskaita pridedama.
„Per pastaruosius pusantrų metų Lietuva žengė istorinius žingsnius stiprindama savo energetinį saugumą ir nepriklausomybę – nuo sėkmingos sinchronizacijos su Europos kontinentiniais tinklais iki sparčiausios regione ir ES atsinaujinančios energetikos plėtros. Kartu nuosekliai dirbome, kad šie pokyčiai būtų juntami kiekvieno vartotojo sąskaitoje – per didesnę apsaugą pažeidžiamiems vartotojams, mažesnes balansavimo sąnaudas ir konkurencingesnę rinką. Šie rezultatai – tai tęstinio, kryptingo darbo įrodymas. Už nuoseklų aktyvų darbą ir visapusišką įsitraukimą siekiant šių tikslų dėkoju energetiškai fantastiškai Energetikos ministerijai ir mano politinei komandai“, – sako laikinai energetikos ministro pareigas einantis Žygimantas Vaičiūnas.
Energetinis saugumas ir sinchronizacija
Vienas svarbiausių šio laikotarpio pasiekimų – 2025 m. vasario 9 d. sėkmingai įvykdyta Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, nutraukusi 65 metus trukusią priklausomybę nuo buvusios sovietinės BRELL sistemos. Po sinchronizacijos pradėjo veikti konkurencinga balansavimo rinka, o Lietuvos vartotojai nuo 2025 m. sutaupė daugiau kaip 100 mln. eurų.
Klientų apsauga ir konkurencingos elektros energijos kainos užtikrinimas
2026 m. birželį Seimas pritarė Energetikos ministerijos siūlomiems Elektros energetikos įstatymo pakeitimams, kurių dėka visi pažeidžiami vartotojai jau nuo šių metų rugsėjo 1 dienos pasinaudos jiems priklausančia teise į mažesnę elektros energijos kainą, o perėjimas iš nepriklausomų tiekėjų į visuomeninį tiekimą vyks aiškiai, skaidriai ir be papildomų vartotojų pastangų, t. y. nuo šiol nepriklausomi elektros energijos tiekėjai negalės naudotis pažeidžiamų vartotojų pažeidžiamumu, o daugiau nei 400 tūkst. pažeidžiamų vartotojų automatiškai mokės mažiausią kainą už elektrą. 2025 m. birželį sudaryta galimybė mažai elektros vartojantiems ir pažeidžiamiems vartotojams naudotis visuomeniniu elektros energijos tiekimu iki 2030 m.
Siekiant spartinti didelės apimties energetikos ir pramonės projektų įgyvendinimą sudarytos palankesnės sąlygos strateginėms investicijoms – stambiems elektros energijos vartotojams sudarytos palankesnės prisijungimo prie elektros tinklų sąlygos, nepriklausomai nuo elektros tinklų galios ir įdiegtas lankstesnis prijungimo sąnaudų modelis, leidžiantis sparčiau įgyvendinti strateginius investicinius projektus ir didinti Lietuvos investicinį patrauklumą.
Kritinės energetikos infrastruktūros apsauga ir jos atsparumas
2026 m. sausį Lietuva kartu su regiono valstybėmis gavo finansavimą iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF): bendra skirta suma – 113 mln. eurų Baltijos šalims ir Lenkijai. Lietuvai skirta 22 mln. eurų paramos. Taip pat, šių metų birželį Lietuvos iniciatyva ir bendromis pastangomis su bendramintėmis valstybėmis Europos Sąjungos lygmeniu pakloti teisiniai pagrindai kritinės energetikos infrastruktūros apsaugai – Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir Europos tinklų paketo derybose įtvirtintos nuostatos dėl infrastruktūros atsparumo, kibernetinio saugumo, avarinių rezervų bei skubaus remonto finansavimo. Mūsų sukurtas ES finansavimo kritinei energetikos infrastruktūrai precedentas jau netrukus taps nuolatiniu finansavimo šaltiniu šios infrastruktūros apsaugai ir atstatymui.
Stiprinama strateginė elektros jungčių infrastruktūra
Užbaigtos „Harmony Link“ projekto teritorijų planavimo procedūros ir pasirengta statybos darbų pradžiai anksčiau nei planuota – 2027 metais. Nuosekliai plečiamos elektros energijos eksporto į Lenkiją LitPol Link jungtimi galimybės.
Lietuvos–Latvijos tarpsisteminio pjūvio stiprinimo projektui suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas ir jis įtrauktas į Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų (PCI) sąrašą.
Pradėti pasirengimo darbai naujai elektros jungčiai su Vokietija „Baltic-German PowerLink“ , kuri ateityje dar labiau sustiprins Lietuvos integraciją į Europos elektros rinką.
Atsinaujinančios energetikos ir kaupimo sistemų plėtra
Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra išliko viena svarbiausių Lietuvos energetikos politikos krypčių. Sukurta elektros kaupimo ekosistema, įtvirtinanti Lietuvos lyderystę ir konkurencingumą: Lietuvos strateginis tikslas – iki 2028 metų išvystyti iki 1,5 GW energijos kaupimo pajėgumų – praktiškai bus pasiektas jau 2026 m. pabaigoje, nes iki tol planuojama prie elektros energijos tinklų prijungti bent 1,3 GW galios energijos kaupimo pajėgumus. Taip pat užtikrinta tvari atsinaujinančios energetikos plėtra, leisianti pasiekti, kad dar iki 2028 m. Lietuva 100 proc. apsirūpintų iš atsinaujinančios energetikos.
Įgyvendinamos priemonės leidžia nuosekliai artėti prie strateginio tikslo – iki 2028 m. pabaigos išplėtoti ne mažiau kaip 8 GW elektros energijos gamybos pajėgumų iš saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių bei užtikrinti, kad Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių per metus būtų pagaminama daugiau elektros energijos, nei jos suvartojama.
2026 m. birželio mėn. bendra įrengtoji atsinaujinančių energijos išteklių galia Lietuvoje pasiekė 6,5 GW, toliau sparčiai augant saulės ir vėjo elektrinių pajėgumams. 2026 m. pabaigoje bendra įrengtoji atsinaujinančių energijos išteklių galia sieks 7 GW. Vyriausybės jau patvirtintas ir Seimui pateiktas tvarios atsinaujinančios energetikos plėtros paketas užtikrins nuoseklią atsinaujinančios energetikos plėtrą rinkos sąlygomis ir be papildomų kaštų vartotojams. Energetikos ministerijos parengtas ir Seimo priimtas vienas svarbiausių įstatymų paketų – Gaminančių vartotojų plėtros modelis – užtikrins tolesnę gaminančių vartotojų plėtrą, išsaugos dabartinį dvipusės apskaitos (angl. net-metering) modelį, taip pat sudarys subalansuotas sąlygas visiems rinkos dalyviams ir užtikrins teisingą (proporcingą gaunamoms naudoms) kaštų pasiskirstymą elektros energetikos rinkoje.
Branduolinė energetika, strateginės partnerystės ir nenutrūkstanti parama Ukrainai
Ataskaitoje taip pat pristatomi pasiekimai branduolinės energetikos srityje – Ignalinos atominė elektrinė, įgyvendinanti eksploatavimo nutraukimą, paskelbė tarptautinį konkursą RBMK-1500 tipo branduolinių reaktorių demontavimo darbams. Lietuva taps pirmąja pasaulyje šalimi, įgyvendinsiančia tokio tipo branduolinių reaktorių išmontavimo projektą.
Šiuo laikotarpiu taip pat pradėtas mažųjų modulinių reaktorių (MMR) technologijos tinkamumo Lietuvos elektros energetikos sistemai vertinimas ir branduolinės saugos reglamentavimo peržiūra – šių metų pabaigoje užbaigus vertinimą bus galima apsispręsti dėl šių technologijų įgyvendinimo Lietuvoje.
Ataskaitoje plačiau pristatomi pasiekimai vandenilio ekonomikos, paramos Ukrainai bei bendradarbiavimo su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis srityse. Taip pat aptariami svarbūs energetikos politikos pokyčiai, įskaitant istorinį ES susitarimą dėl laipsniško rusiškų dujų importo nutraukimo ES iki 2027 m. lapkričio mėn. bei pradėtą ilgalaikį suskystintų gamtinių dujų tiekimo diversifikavimą. Lietuva jau artimiausiu metu dalį suskystintų gamtinių dujų (SGD) planuoja įsigyti pagal JAV „Henry Hub“ indeksą, kuris pasižymi didesniu kainų stabilumu ir mažesniu nepastovumu nei Europoje plačiai naudojamas TTF indeksas. Tuo pat metu Klaipėdos SGD terminalo strateginę reikšmę regionui dar kartą patvirtino tai, kad 2026 m. birželį Ukrainos valstybinė energetikos bendrovė „Naftogaz“ pirmą kartą rezervavo ilgalaikius Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus iki 2044 m. Tai yra dar vienas klestinčio dvišalio Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo energetikoje pavyzdys greta kitų bendradarbiavimo iniciatyvų atsinaujinančioje energetikoje ar įrangos tiekime.
About the Author
