Per savaitę Vilniaus regione susidaro vidutiniškai 4200 tonų atliekų – supylus jas į vieną vietą, gautųsi 20 metrų pločio, 140 metrų ilgio ir 10 metrų aukščio atliekų krūva. Tad Vilniaus regiono mišrių atliekų rūšiavimo gamyklos priekyje supiltos atliekos tėra dešimties dienų Vilniaus ir aplinkinių rajonų gyventojų išmestos šiukšlės – jas sutvarkyti galima per kelias savaites, jei sistema veiktų be dirbtinių trikdžių.
Matomos atliekos susidarė per kelias dienas
„Suprantame, kaip visus gąsdina didelės atliekų krūvos, ypač tuos, kurie niekada nėra susidūrę su atliekų sektoriumi ir nežino, kiek atliekų išmeta gyventojai. Iš tiesų tai tėra kelių dienų Vilniaus regiono gyventojų į mišrių atliekų konteinerius išmestos šiukšlės, kurias galime sutvarkyti labai greitai“, – sako Algirdas Blazgys, „Energesman“ direktorius.
Iš viso per metus Vilniaus regiono gyventojai išmeta 220 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, tad per savaitę vidutiniškai susidaro 4200 tonų mišrių atliekų. Tai apie 500 šiukšliavežių per savaitę.
„Po gaisro mes jau sutvarkėme šimtus tokių krūvų – atliekos nuolat juda, tai nuolatinis procesas, kuris veikė sklandžiai, kiek galima sklandžiai veikti sudegusioje gamykloje. Sistema pradėjo strigti maždaug prieš mėnesį, kai pasikeitė VAATC vadovas“, – pastebi A. Blazgys.
Laiku neatsiskaito už paslaugas
Gamyklos priekyje susikaupusias atliekas galima sutvarkyti per kelias savaites – tereikia, kad VAATC sumokėtų už suteiktas paslaugas ir būtų atnaujintas atliekų deginimas Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje.
Nuo birželio 19 dienos „Energesman“ iš VAATC nėra gavusi jokių mokėjimų, nors anksčiau būdavo apsiskaitoma per vidutiniškai 13,8 dienos.
Už gegužės mėnesio paslaugas VAATC dar yra nesumokėjęs 0,23 mln. Eur, o už birželį suteiktas paslaugas nesumokėta virš 1 mln. Eur.
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės institucijos mokėjimus už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus turi atlikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų.
„Eksploatavimo sutartyje, kurią su VAATC sudarėme prieš 12 metų, buvo numatytas 60 dienų atsiskaitymo terminas. Tačiau per šį laiką pasikeitė įstatymas, kuris įpareigojo valstybės sektorių atsiskaityti greičiau. Įstatymas yra aukščiau sutarties, tad šiuo metu VAATC paprasčiausiai pažeidinėja įstatymą“, – sako advokatas dr. Paulius Miliauskas, advokatų profesinės bendrijos „Miliauskas ir Lauraitytė“ partneris.
Ilgesnis 60 dienų atsiskaitymo terminas galimas tik jei perkančioji organizacija pagrindžia tokį poreikį. „Energesman“ prašė VAATC pagrįsti ilgesnį atsiskaitymo terminą, tačiau jokio paaiškinimo negavo.
Dar anksčiau „Energesman“ prašė VAATC sutartyje pakeisti atsiskaitymo terminą į 30 dienų, kaip numato įstatymas, tačiau VAATC atsisakė tai padaryti.
VAATC taip pat atsisako „Energesman“ patvirtinti galimybę už išrašytas sąskaitas pasinaudoti faktoringo paslaugomis.
Nesumokėjo už įrangą
VAATC laiku neatsiskaitė ir už užsakytą naują gamyklos įrangą. Iki birželio 26 d. turėjo būti padarytas pirmasis 4,4 mln. Eur mokėjimas.
Pagal gamyklos modernizavimo sutartį, VAATC galėjo per tris dienas inicijuoti, kad pirmąjį mokėjimą nori atlikti tiesiai tiekėjams, o ne „Energesman“. Tačiau VAATC to nepadarė.
„Pamatę, kad praleido terminą, VAATC pradėjo mūsų reikalauti, kad pateiktume banko garantiją, nors to nebuvo viešojo pirkimo sąlygose ir nėra pasirašytoje sutartyje – tokia garantija preliminariai kainuoja apie 0,5 mln. Eur ir tokios išlaidos nebuvo įtrauktos į pasiūlymą“, – sako A. Blazgys.
„Energesman“ nesutikus pateikti nenumatytą garantiją, VAATC pradėjo reikalauti, kad tarp VAATC, „Energesman“ ir įrangos gamintojų būtų pasirašyti trišaliai susitarimai.
„Energesman“ sutiko ir surinko parašus iš visų 10 tarptautinių tiekėjų, pateikė susitarimus VAATC. Vis dėlto VAATC susitarimų iš savo pusės niekada nepasirašė.
Beje, trišalių susitarimų tekstą VAATC keitė kelis kartus, tad parašus reikėjo rinkti vis iš naujo. Beveik visi įrangos gamintojai yra užsienyje – JAV, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Suomijoje.
„Tiekėjams buvo sunku suprasti, ko mes iš jų norime, kodėl tą patį susitarimą reikia pasirašyti kelis kartus – Lietuva šiuo atveju dideliems tarptautiniams gamintojams paliko ne patį geriausią įspūdį“, – prisimena A. Blazgys.
Bet kuria forma – ar tiesiai tiekėjams, ar pasirašius trišalius susitarimus, ar „Energesman“ – VAATC pirmąjį mokėjimą turėjo atlikti per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo. Terminas suėjo birželio 26 d. Jokie mokėjimai nebuvo padaryti niekam.
Valdyba – suklaidinta
„Mes manome, kad praėjusį penktadienį priimdama drastišką sprendimą nutraukti visas sutartis, VAATC valdyba rėmėsi nepilna ir klaidinga informacija, todėl kviečiame tiek VAATC vadovą, tiek valdybą susitikti ir aptarti susidariusią situaciją – ieškoti sprendimų, kurie yra geriausi gyventojams. Tikiu, kad juos dar galime rasti“, – siūlo A. Blazgys.
Kaip pabrėžia advokatas dr. P. Miliauskas, teisėje egzistuoja sutarties išsaugojimo principas, kuris numato, kad sutarties šalys pirmiausia turi siekti išspręsti iškilusius nesutarimus, o ne iškart nutraukinėti susitarimus.
„Versle įprasta geranoriškai bendradarbiauti su paslaugų teikėjais, palaikyti partneriškus santykius, kartu spręsti iškylančias problemas, nes abi pusės supranta, kad tik tokiu būdu galima pasiekti geriausią rezultatą. Šiuo atveju matome kategorišką, formalų, reikalaujantį požiūrį, kuris ir privedė prie situacijos, kurią turime šiandien“, – pabrėžia advokatas dr. P. Miliauskas.
76,51% VAATC akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybė, likusias – kitos Vilniaus regiono savivaldybės.
Daugiau informacijos: Algirdas Blazgys, UAB „Energesman“ direktorius, tel. +370 672 99625, el. paštas algirdas.blazgys@energesman.lt, www.energesman.lt
About the Author
