Birželio mėnesį elektros kaina biržoje augo dar 14 proc., o vidutinė mėnesio megavatvalandės kaina siekė 93,80 euro. Ekspertų teigimu, tai jau antras mėnuo, kai elektros kaina auga, o pagrindinės to priežastys: gamybos apimtys regione ir mažesnės galimybės importuoti pigesnę elektros energiją iš Skandinavijos.
Birželio mėnesį pagrindinis veiksnys, lėmęs didesnes elektros energijos kainas – tebesitęsiantis elektros perdavimo jungties tarp Estijos ir Latvijos remontas, trunkantis jau kurį laiką. Dėl atliekamų darbų elektros energijos perdavimo apimtys šia jungtimi sumažėjo kone perpus, todėl Lietuvoje teko ieškoti brangesnių importo iš Švedijos ar Lenkijos galimybių.
„Pigi suomiška elektros energija dėl mažesnių elektros energijos pralaidumų iš šios šalies lieka Estijoje. Tai reiškia, kad mums ir latviams pigios elektros energijos lieka mažiau – turime arba patys gaminti brangesnę elektros energiją, arba jos daugiau importuoti iš Švedijos, Lenkijos“, – sako žaliųjų energijos sprendimų „Enefit“ energijos produktų vadovas Simonas Jasiulis.
Elektros energijos kainos augimui įtakos turėjo ir mūsų šalyje mažėję iš atsinaujinančių šaltinių pagaminami elektros energijos kiekiai. Nors saulės energijos išgauta daugiau – vėjo turėjome beveik perpus mažiau. Tai taip pat reikšmingai formavo galutinę elektros energijos kainą vartotojams.
Tuo metu vartojimas šalies viduje augo neženkliai, apie 2 proc., ir praėjusį mėnesį siekė 943,5 GWh arba vidutiniškai 31,45 GWh per dieną. Gegužę dienos vidurkis siekė 29,85 GWh.
S. Jasiulis sako, kad elektros kaina liepos mėnesį toliau priklausys nuo tų pačių faktorių: elektros energijos perdavimo iš Skandinavijos kabelių būklės bei atsinaujinančių šaltinių generacijos Lietuvoje.
„Remonto darbai tarp Estijos ir Latvijos reikšmingai formuoja kainą visame regione – nuo to nepabėgsime ir liepą. Visgi, atsinaujinančios energijos šaltinių Lietuvoje jau turime tiek, kad drąsiai galime vadintis regiono lyderiais – lieka tikėtis, kad vėjas šį mėnesį pūs stipriau, o saulės spindulių turėsime daugiau ar bent jau ne mažiau“, – sako S. Jasiulis.
Latvijoje elektros energijos kaina išliko panašiame lygyje, kaip ir Lietuvoje. Megatvalandė atitinkamai kainavo 92,32 euro. Estijoje vidutinės birželio kainos skirtumas su Latvija ir Lietuva augo – estai už megavatvalandę mokėjo beveik 30 eurų mažiau – 64,25 euro.
Prognozuojama, kad liepos mėnesį vidutinė kaina už megavatvalandę biržoje, Lietuvos kainų zonoje, turėtų reikšmingai sumažėti ir formuotis apie 77 Eur/MWh lygyje. Jei elektros kaina nėra fiksuota, vartotojams rekomenduojama atitinkamai keisti vartojimo įpročius ir daugiau elektros naudoti dienos metu, išnaudojant žemų kainų intervalus.
Apie „Enefit“:
„Enefit“ – didžiausia elektros energijos tiekėja Baltijos šalyse, Lietuvoje veikianti nuo 2007 metų. Bendrovė buitiniams ir verslo klientams tiekia elektros energiją. 7 iš 10-ies verslo klientų renkasi „Enefit“ tiekiamą žalią elektros energiją. Baltijos šalyse ir Lenkijoje taip pat vystomas viešasis „Enefit“ elektromobilių įkrovimo tinklas, kuris vien Lietuvoje elektromobilių vairuotojams siūlo daugiau nei 300 viešojo įkrovimo stotelių.
Žaliųjų energijos sprendimų bendrovė šiuo metu užima antrą vietą rinkoje pagal klientams tiekiamą elektros energijos kiekį. Bendrovė priklauso didžiausiai Baltijos šalių elektros gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“. Grupės įmonės veikia Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje bei Lenkijoje.
About the Author
