Birželį vidutinė didmeninė elektros kaina Baltijos šalyse augo. Lietuvoje ji, palyginti su geguže, padidėjo 14 proc. iki 93,80 Eur/MWh, Latvijoje – 12 proc. iki 92,32 Eur/MWh, o Estijoje augimas buvo nuosaikesnis ir siekė 7 proc. – iki 64,25 Eur/MWh.
15 minučių intervalu fiksuojamos kainos Baltijos šalių biržoje svyravo nuo –0,03 Eur iki 563,04 Eur/MWh.
„Birželį elektros kainų augimą Baltijos šalyse daugiausia lėmė smarkiai sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba. Nors pigesnė elektra Šiaurės šalyse didino importą į Baltijos regioną, o saulės elektrinės pagamino daugiau elektros energijos, to nepakako kompensuoti vėjo generacijos kritimo. Tai dar kartą parodo, kad elektros kainas regione lemia skirtingų gamybos šaltinių balansas, oro sąlygos ir elektros srautai tarp valstybių“, – sako „Elektrum Lietuva“ vadovė Neringa Petrauskienė.
Birželį elektros importas į Baltijos šalis, palyginti su geguže, padidėjo 15 proc. Didžiausią įtaką tam turėjo 7 proc. išaugę elektros srautai iš Suomijos į Estiją per „EstLink“ jungtis. Tuo metu importas iš Švedijos į Lietuvą per „NordBalt“ jungtį padidėjo 41 proc., o srautai iš Lenkijos per „LitPol Link“ – 20 proc.
Birželį Lietuva pasigamino 91 proc. jai reikalingos elektros energijos
Birželį bendras elektros poreikis Baltijos šalyse siekė 1 979 GWh – 4 proc. mažiau nei gegužę. Lietuvoje elektros vartojimas padidėjo 2 proc. ir sudarė 944 GWh. Tuo metu elektros gamybos apimtys šalyje sumažėjo 10 proc. iki 860 GWh, todėl Lietuva birželį pasigamino 91 proc. jai reikalingos elektros energijos.
Tuo metu elektros gamyba Baltijos šalyse sumažėjo 13 proc. ir siekė 1 639 GWh. Lietuvoje pagaminta 860 GWh elektros energijos, Latvijoje – 448 GWh (14 proc. mažiau nei gegužę), o Estijoje – 331 GWh (19 proc. mažiau).
Birželį Baltijos šalys bendrai pasigamino 83 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 91 proc., Latvijoje – 87 proc., o Estijoje – 64 proc.
About the Author
