Lietuva šiandien gynybai skiria rekordiškai daug lėšų. 2025 m. krašto apsaugai numatyta apie 3,4 mlrd. eurų, o 2026 m. asignavimai jau siekia 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokios investicijos atspindi ne tik pasikeitusią geopolitinę realybę, bet ir valstybės apsisprendimą spartinti gynybinių pajėgumų stiprinimą.
Tačiau vien didesnis biudžetas dar nereiškia didesnio saugumo. Kiekvienas papildomas milijardas kelia ir kitą klausimą – ar valstybė geba šias lėšas valdyti taip, kad jos kuo greičiau virstų realiais rezultatais? Todėl finansų valdymas šiandien tampa ne vien administravimo, bet ir nacionalinio saugumo klausimu.
Vien pinigų neužtenka
Viešojoje erdvėje dažniausiai diskutuojama apie gynybos finansavimo dydį, tačiau ne mažiau svarbu, kaip šios lėšos valdomos. Procesų fragmentiškumas, nepakankamai aiškūs sprendimų priėmimo mechanizmai ar rankinis finansų administravimas gali reikšmingai sumažinti investicijų efektyvumą.
Tai patvirtina ir šių metų birželio 16 d. Valstybės kontrolės paskelbtas krašto apsaugos sistemos finansų valdymo auditas. Jo išvados apima strateginį planavimą, vidaus kontrolę, finansų valdymo informacines sistemas ir veiklos rezultatų vertinimą. Svarbiausia audito žinia aiški – augantis finansavimas turi būti lydimas brandesnio finansų valdymo.
Finansų valdymas turi būti pasirengęs krizėms
Auditas parodė, kad ilgalaikis finansų planavimas ne visais atvejais atitinka sparčiai besikeičiančią saugumo aplinką. Strateginis planavimas negali remtis dokumentais, peržiūrimais kas kelerius ar keliolika metų. Jis turi tapti nuolatiniu procesu, leidžiančiu operatyviai perskirstyti prioritetus ir finansinius išteklius.
Ne mažiau svarbus pasirengimas krizėms. Institucijos atsparumą lemia ne tik turimi pinigai, bet ir aiškiai apibrėžtos atsakomybės, sprendimų priėmimo tvarka bei finansavimo mechanizmai.
Valstybės kontrolė nustatė, kad karo ar nepaprastosios padėties atvejams finansų valdymo procesai nėra pakankamai aiškiai reglamentuoti. Tai sisteminė rizika, galinti apsunkinti sprendimų priėmimą kritiniu momentu. Todėl būtina ne tik parengti aiškias procedūras, bet ir reguliariai tikrinti, kaip jos veiktų praktikoje.
Didesnis biudžetas reikalauja stipresnės kontrolės
Augant viešosioms išlaidoms, neišvengiamai didėja ir klaidų, sukčiavimo bei neefektyvaus lėšų panaudojimo rizika. Todėl vidaus kontrolė turi būti suvokiama ne kaip formalumas, o kaip viena svarbiausių gero finansų valdymo sąlygų.
Auditas parodė, kad augantis krašto apsaugos finansavimas ne visur buvo lydimas proporcingo vidaus kontrolės stiprinimo. Kai kurioms didesnės rizikos operacijoms, tokioms kaip avansiniai mokėjimai ir mažos vertės pirkimai, taikomos kontrolės priemonės tebėra fragmentiškos arba nepakankamos.
Didėjant finansavimui, kontrolės priemonės turi stiprėti kartu su juo ir būti sutelktos ten, kur finansinių nuostolių rizika yra didžiausia.
Milijardinio biudžeto nebegalima valdyti „Excel“ skaičiuoklėmis
Didėjant finansavimui, auga ir reikalavimai finansų valdymo infrastruktūrai. Auditas parodė, kad dalis svarbiausių krašto apsaugos finansų valdymo procesų vis dar atliekami rankiniu būdu, naudojant „Excel“ skaičiuokles. Tai didina klaidų tikimybę, apsunkina duomenų kokybės užtikrinimą ir riboja galimybes operatyviai priimti sprendimus.
Šiandien skaitmenizacija nėra vien technologinis patogumas. Ji tampa būtina sąlyga efektyviam viešųjų finansų valdymui ir valstybės atsparumui.
Rekordinis gynybos finansavimas Lietuvai suteikia galimybę sparčiau stiprinti savo saugumą. Tačiau ši galimybė bus išnaudota tik tuomet, jei kartu bus modernizuota ir finansų valdymo sistema. Svarbiausias klausimas šiandien jau nebėra, ar gynybai skirti daugiau lėšų. Kur kas svarbiau užtikrinti, kad kiekvienas papildomas euras būtų panaudotas efektyviai ir kuo greičiau didintų Lietuvos gynybinius pajėgumus.
Įžvalgomis dalijasi Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto Verslo ir ekonomikos instituto jaunesnysis asistentas dr. Robertas Vaitkus.
Skaitykite plačiau čia.
About the Author
