Nuolatinis nuovargis, energijos stoka, prastėjantis miegas ar sunkumai susikaupti dažnai nurašomi įtemptam gyvenimo tempui. Vis dėlto šie simptomai gali signalizuoti ne tik apie laikiną išsekimą, bet ir apie prasidedantį perdegimą. Medikų teigimu, svarbu laiku atpažinti pirmuosius perdegimo požymius, nes ilgai ignoruojama būklė gali neigiamai paveikti tiek emocinę, tiek fizinę sveikatą.
Sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Julija Skirmantė pastebi, kad perdegimas dažniausiai siejamas su profesine veikla, tačiau, pasak gydytojos, jis gali prasidėti ne tik darbe.
„Perdegimas gali prasidėti ir namuose, dažniausiai – rūpinantis kitais. Nuovargis paprastai atsiranda po intensyvios veiklos ir praeina pailsėjus. Tuo tarpu perdegimui išsivystyti reikia ilgo laikotarpio ir būklė pailsėjus nepagerėja. Dažniausiai perdegimas pasireiškia tarp mokytojų, slaugytojų, socialinių darbuotojų“, – sako gydytoja.
Anot jos, pirmųjų signalų žmonės dažnai nepastebi arba juos laiko tiesiog laikinu nuovargiu.
„Pirmi perdegimo požymiai gali būti miego sutrikimai, irzlumas, emocinis blankumas, energijos stoka, noras atsiriboti nuo aplinkos. Dėl blogos savijautos atsiranda motyvacijos stoka, tampa sunkiau susitvarkyti su kasdieniais darbais, o nedideli iššūkiai tampa neproporcingai energijos reikalaujančia veikla“, – aiškina J. Skirmantė.
Prisideda prie kitų sveikatos sutrikimų
Ilgą laiką gyvenant nuolatinėje įtampoje organizme vyksta pokyčiai, kurie ilgainiui paveikia ne tik emocinę, bet ir fizinę sveikatą – ima prastėti miegas, nepailsėjęs žmogus turi mažiau energijos kasdieniams darbams.
„Lengviau susergama viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ilgiau užtrunkama pasveikti. Išvardyti veiksniai neigiamai veikia bendrą savijautą. Ilgalaikis stresas ir perdegimas gali prisidėti ir prie kitų sveikatos sutrikimų. Pirmiausia paveikiama nervų sistema. Sutrinka miegas, žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, intensyviau reaguoja į išorinius dirgiklius, kasdieniai darbai ima reikalauti vis daugiau energijos. Dėl sutrikusios neurohumoralinės sistemos veiklos sutrinka kortizolio kiekio reguliacija organizme, dėl to prastėja žarnyno kraujotaka – atsiranda virškinimo sistemos sutrikimai, tokie kaip pilvo skausmai, vidurių užkietėjimas, viduriavimas ar nevirškinimo jausmas“, – pasakoja gydytoja.
Be to, pasak jos, perdegęs žmogus gali jausti pagreitėjusį širdies plakimą, didėja kraujospūdis. Prasideda dažnesnės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, sunkiau pasveikstama. Taip pat dėl padidėjusios įtampos gali būti jaučiami galvos, kaklo, pečių juostos ir tarpumentės skausmai.
Kokie tyrimai padeda įvertinti organizmo būklę?
Jeigu nuovargis nepraeina, trūksta energijos, sutrinka miegas ar tampa sunku susikaupti, gydytoja rekomenduoja neignoruoti šių simptomų ir įvertinti bendrą organizmo būklę.
„Pirmiausia reikėtų atlikti kraujo tyrimus, kurie padėtų įvertinti bendrą organizmo būklę ir atmesti galimas sveikatos problemas. Bendras kraujo tyrimas padeda atpažinti uždegimą, alergiją ar mažakraujystę“, – teigia „Antėja“ medikė.
Papildomai svarbu įvertinti geležies atsargas, kurias parodo feritino tyrimas. Miego sutrikimai būdingi vitamino B12 stokai. Folio rūgštis svarbi geležies pasisavinimui, vitamino D tyrimas koreliuoja su turimu energijos kiekiu ir kaulų bei raumenų sistemos veikla. Cinkas svarbus nervinės ir imuninės sistemos reguliacijai.
„Taip pat svarbu įvertinti inkstų veiklos rodiklį kreatininą bei kepenų fermentų ASAT ir ALAT aktyvumą. Atlikus šiuos tyrimus galima matyti bendrą organizmo būklę ir pagal tai spręsti dėl tolimesnių veiksmų“, – sako J. Skirmantė.
About the Author
