Vos tik kilus minčiai apie nuosavą būstą, daugelis pirmiausia atsiverčia nekilnojamojo turto skelbimus. Lyginamos kainos, svarstomi rajonai, ieškoma tinkamiausio varianto. Vis dėlto, pasak „Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovės Rasos Narės, svarstantieji apie nuosavą būstą dažnai per vėlai pradeda domėtis būsto paskolos galimybėmis – dažniausiai tik tada, kai jau randamas patinkantis būstas.
Pasak banko atstovės, toks kelias dažnai apsunkina visą būsto įsigijimo procesą. Jos teigimu, dar iki pradedant ieškoti būsto verta pasirūpinti ne tik pradiniu įnašu, bet ir tvirtu finansiniu pagrindu.
„Daugelis mano, kad svarbiausia sukaupti pradiniam įnašui. Tačiau tai – tik viena pasiruošimo įsigyti būstą dalių. Pasirengimą lemia ne tik santaupos, bet ir tai, kaip kasdien tvarkomi asmeniniai finansai. Kuo anksčiau išmokstama planuoti išlaidas, taupyti ir atsakingai vykdyti finansinius įsipareigojimus, tuo lengviau vėliau žengti kitą žingsnį – įsigyti pirmąjį būstą“, – teigia R. Narė.
Jaunų būsto pirkėjų daugėja, tačiau jų vis dar nedaug
Nors nuosavą būstą planuoja įsigyti vis daugiau jaunų žmonių, iki 25 metų amžiaus būsto paskolą gauna tik nedidelė jų dalis. „Citadele“ banko duomenimis, praėjusiais metais šios amžiaus grupės klientai sudarė apie 4,1 proc. visų naujų banko būsto paskolų gavėjų, o šiemet jų dalis išaugo iki beveik 6 proc. Beveik devynios iš dešimties jiems suteiktų paskolų buvo skirtos butui įsigyti.
Anot R. Narės, vien amžius savaime nėra kliūtis gauti būsto paskolą. Kur kas svarbiau, ar žmogus jau gauna stabilias pajamas, atsakingai tvarko savo finansus ir yra pasirengęs prisiimti ilgalaikį finansinį įsipareigojimą.
Vertindamas būsto paskolos paraišką bankas paprastai analizuoja bent pastarųjų šešių mėnesių finansinę istoriją. Atsižvelgiama ne tik į gaunamas pajamas, bet ir į tai, ar finansiniai įsipareigojimai vykdomi laiku, kokios yra kasdienės išlaidos ir ar žmogus jau turi kitų finansinių įsipareigojimų.
„Būsto paskola dažniausiai tampa vienu ilgiausių finansinių įsipareigojimų žmogaus gyvenime. Todėl bankui svarbu matyti ne tik pajamas, bet ir tai, kaip žmogus kasdien tvarkosi su savo finansais. Tai leidžia įvertinti, ar paskolos įmokos ir po daugelio metų netaps per didele finansine našta“, – teigia R. Narė.
Didžiausias iššūkis – ne paskolos įmoka
Planuojant pirmąjį būstą daugelis pirmiausia skaičiuoja, kokia bus mėnesinė paskolos įmoka. Tačiau, anot banko atstovės, didžiausia kliūtis dažnai atsiranda dar prieš pradedant ieškoti būsto.
„Pirmąjį būstą dažniausiai atitolina ne banko sprendimas, o tai, kad dar nepavyko sukaupti pradiniam įnašui“, – sako R. Narė.
Nuo šių metų rugpjūčio pirmąjį būstą perkantiems gyventojams bus taikomas mažesnis – 10 proc. – minimalus pradinis įnašas, jei jis atitinka Lietuvos banko nustatytas sąlygas. Tačiau mažesnis pradinis įnašas neišsprendžia visų iššūkių. R. Narės teigimu, ruošiantis būsto pirkimui ne mažiau svarbu pasirūpinti ir finansine atsarga.
„Planuojant pirmąjį būstą daugiausia dėmesio paprastai skiriama būsto kainai ir būsimos paskolos įmokai. Tačiau įsikėlus atsiranda ir kitų išlaidų – būsto įrengimas, baldai, buitinė technika ar nenumatyti darbai. Jei visos santaupos skiriamos tik pradiniam įnašui, šias išlaidas padengti gali būti gerokai sudėtingiau, nei tikėtasi“, – teigia R. Narė.
Apgalvotas sprendimas
Pirmąjį būstą savo jėgomis įsigyti pavyksta ne visiems. Vieniems sukaupti pradinį įnašą padeda artimieji, kiti būstą perka kartu su partneriu, kartais artimas žmogus tampa bendraskoliu. Pasak R. Narės, toks sprendimas gali padėti greičiau įsigyti būstą, tačiau kartu reiškia ir bendrą atsakomybę.
„Jei artimas žmogus kartu prisiima paskolos įsipareigojimus, jis tampa atsakingas už paskolos grąžinimą taip pat, kaip ir pagrindinis paskolos gavėjas. Todėl prieš priimant tokį sprendimą svarbu aiškiai susitarti, kokius įsipareigojimus prisiima kiekvienas“, – sako banko atstovė.
Ruošiantis pirmajam būstui svarbu galvoti ne tik apie tai, kaip sukaupti pradiniam įnašui ar gauti paskolą. Ne mažiau svarbu įvertinti, ar liks lėšų būsto įrengimui, nenumatytoms išlaidoms ir finansinei atsargai. Taip pat verta atsakingai įvertinti kitus finansinius įsipareigojimus – vartojimo paskolas, lizingą ar pirkinius išsimokėtinai, nes jie gali sumažinti galimybes ateityje gauti būsto paskolą.
„Pirmasis būstas neturi būti tobulas. Kur kas svarbiau, kad jo įsigijimas būtų gerai apgalvotas ir atitiktų realias finansines galimybes. Daugeliui žmonių tai tik pirmasis žingsnis – augant poreikiams ir galimybėms, keičiasi ir būstas. Todėl svarbiausia, kad šis sprendimas sudarytų tvirtą pagrindą ateities planams, o ne taptų ilgalaikiu finansiniu iššūkiu“, – apibendrina R. Narė.
About the Author
