Investicijų valdymo bendrovės „Nter Asset Management” valdomo fondo turtui Vilniaus Antakalnyje, P. Širvio g. 5, išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Pasak projekto valdytojos „Nter Development”, projektas „Poetum“ apims tiek saugomų istorinių pastatų rekonstrukciją, tiek ir naujos statybos gyvenamuosius pastatus – iš viso čia numatoma įrengti 128 aukštesnės klasės butus. Statybos darbus tikimasi pradėti dar šiemet, o investicijos į statybas sieks 25 mln. eurų.
Projekte numatoma rekonstruoti saugomus istorinius bei statyti naujus gyvenamuosius pastatus, taip pat įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, sandėliukus ir gyvenamajai funkcijai reikalingą infrastruktūrą – visa tai bus vystoma greta Šveicarijos miško esančiame 1,03 ha ploto sklype.
Iš viso ruošiamasi išplėtoti beveik 13.000 kv. m bendro ploto pastatų, iš jų antžeminė dalis – 8.000 kv. m. Šiuo metu vyksta rangos konkursas. Statybas planuojama pradėti 2026 m. trečiąjį ketvirtį, o projektą baigti – 2028 m. trečiąjį ketvirtį.
Istorinė teritorija pritaikoma gyvenimui
P. Širvio g. 5 teritorija turi kelis istorinius sluoksnius: čia veikė buvę Vilniaus krašto vaikų globos namai, vėliau – ligoninė bei priklausomybės ligų centras. Dalis pastatų įtraukti į Kultūros vertybių registrą, todėl projektas rengtas kaip istorinės teritorijos pritaikymas gyvenamajai funkcijai.
„Statybą leidžiantis dokumentas šiuo atveju reiškia, kad mums pavyko suderinti ne tik būsimo gyvenamojo projekto parametrus, bet ir jautrius šios vietos klausimus: saugomų pastatų matomumą, naujo užstatymo santykį su reljefu ir Antakalnio masteliu. Tokios teritorijos reikalauja daugiau dėmesio, tačiau kartu jos suteikia tai, ko neįmanoma sukurti tuščiame sklype: istoriją, charakterį ir aiškų ryšį su aplinka. Mums svarbu – ne tik pastatyti pastatą, bet ir atsakingai įprasminti teritorijos potencialą“, – sako „Nter Development“ direktorė Rosita Kucevičienė.
Pasak jos, būtent šios vietos charakteris padiktavo projekto pavadinimą „Poetum“. Jį įkvėpė ne tik šalia esantis Šveicarijos miškas ir istorinė teritorija, bet ir pati P. Širvio gatvė, kurios kontekstas natūraliai siejasi su lyrika, harmonija ir ramesniu gyvenimo ritmu. Projektas atspindi ir Nter komandos požiūrį į nekilnojamojo turto vystymą – prioritetas teikiamas funkcionalumui, architektūrinei kokybei, pagarbai aplinkai ir sprendimams, kurie kuria ilgalaikę vertę.
Atkurs anksčiau neįgyvendintą 1930 m. projekto sumanymą
Projektinius sprendinius rengė UAB „Viltekta“, prie projekto dirbo architektai: Tomas Segalis, Norvilė Baublytė, Karolis Petrušis ir Alanas Segalis. Saugomiems pastatams parengti tvarkybos, rekonstravimo ir remonto projektai saugant jų vertingąsias savybes. Įdomi aplinkybė – atlikus istorinius komplekso tyrimus nustatyta, kad pagal originalų 1930 m. projektą, saugomo pastato antrame aukšte turėjo būti dideli balkonai, kurie tuomet nebuvo įrengti. Rekonstravimo projekte numatytas šio sprendimo įgyvendinimas. Statiniai rytinėje sklypo dalyje bus rekonstruoti į vieno aukšto daugiabutį gyvenamąjį pastatą. Šį netipišką sprendimą padiktavo greta auganti milžiniška pušis – saugant jos šaknis, dalis pastato bus pakelta virš žemės.
„Mūsų užduotis buvo sukurti darnią saugomo komplekso ir modernios architektūros visumą ir taip apjungti senosios ir naujosios Antakalnio dalių architektūros kryptis. Dėl to nauji pastatai projektuojami kaip dar vienas teritorijos raidos sluoksnis. Didelis dėmesys skiriamas sklypo apželdinimui, saugomi vertingi medžiai, sklypą supantis medžių perimetras tankinamas naujais medžiais, vidinės erdvės formuojamos žemais medžiais, krūmais, augalų kompozicijomis“, – pasakoja „Viltekta“ vadovas, architektas Tomas Segalis.
Automobilių stovėjimo vietos projekte numatytos tik požeminėje aikštelėje, kad kuo daugiau sklypo būtų skirta poilsio, sporto ar laisvalaikio erdvėms. Taip pat bus atnaujintas ir šalia esantis skveras. Toks sprendimas atspindi projekto tikslą kurti ne tik kokybiškus būstus, bet ir gyvenamąją aplinką, skatinančią bendruomeniškumą, aktyvų laisvalaikį ir natūralų ryšį su gamta.
„Antakalnyje žmonės ypač vertina savo aplinką: medžius, takus, ramybę, galimybę gyventi arti miesto centro, bet kartu išlaikyti atstumą nuo intensyviausio jo ritmo. Todėl šiame projekte svarbus ne vien buto plotas ar kokybiškos fasado medžiagos. Lygiai taip pat svarbu, kaip žmogus pareina namo, ką mato pro langą, kur gali leisti laiką kieme ir kiek erdvės lieka bendram naudojimui“, – teigia R. Kucevičienė.
Anot jos, projektas „Poetum” – pavyzdys, kaip istorinės miesto teritorijos gali būti pritaikomos šiuolaikiniam gyvenimui, išsaugant jų kultūrinį identitetą, gamtinę aplinką ir kuriant ilgalaikę vertę miestui bei jo gyventojams, kuri išliktų aktuali ne tik šiandien, bet ir po daugelio metų. Daugiau informacijos apie projektą planuojama pristatyti artimiausiu metu.
About the Author
