Nors įtampa Hormuzo sąsiauryje išlieka didelė, naujausi euro zonos infliacijos duomenys Europos Centriniam Bankui (ECB) atnešė gerų naujienų. Ypač pozityviai nuteikia du ECB atidžiausiai stebimi rodikliai: bazinė infliacija, neapimanti energijos, maisto, alkoholio ir tabako kainų, bei paslaugų infliacija.
Bazinė ir paslaugų infliacija grįžta į prieškarinį lygį
Naujausi „Eurostat“ duomenys rodo, kad birželį tiek bazinė, tiek paslaugų infliacija euro zonoje sumažėjo iki lygio, stebėto prieš pat prasidedant karui Irane. Tai leidžia manyti, kad gegužės–birželio mėnesiais kritusios pasaulinės žaliavų kainos poveikį infliacijai padarė gana greitai – net toms jos dalims, kurios paprastai lėtėja ilgiau.
Birželį bazinė infliacija sumažėjo iki 2,4 proc. ir dabar tik nedaug viršija 2 proc. tikslą, kurį ECB taiko bendrai infliacijai. Paslaugų infliacija sumažėjo iki 3,2 proc. – taip pat grįžo į lygį buvusį prieš karą.
Šią savaitę tikėtina, kad palūkanos nesikeis, o rugsėjį – kils
Labiausiai tikėtina, kad liepos 23 d. posėdyje ECB palūkanų nekeis, o rugsėjo 10 d. posėdyje jas vėl pakels – iki 2,5 proc. Tokiu atveju liepa ir rugpjūtis ECB būtų reikalingi papildomiems duomenims įvertinti prieš priimant sprendimą rugsėjį.
Atsižvelgiant į pastarąjį naftos „Brent“ ir ES dujų kainų šuolį, tikėtina, kad rugsėjį palūkanos vėl bus keliamos. Šiuo metu rinkos vertina beveik 80 proc. tikimybę, kad ECB indėlių palūkanų norma – norma, kurią ECB moka bankams už jame laikomus vienos nakties indėlius – rugsėjo 10 d. pasieks 2,5 proc., t. y. bus pakelta standartiniais 25 baziniais punktais.
Vieno mėnesio duomenų ECB neturėtų nuraminti
Birželio duomenys rodo, kad euro zonos infliacija į pasaulinių žaliavų kainų kritimą sureagavo gana greitai. Tačiau vieno mėnesio rodiklių greičiausiai nepakaks, kad ECB nuogąstavimai išsisklaidytų.
Liepos 23 d. posėdyje ECB tikėtina, atkreips dėmesį būtent į šį aspektą, taip pat pabrėš pastarąjį naftos ir dujų kainų šuolį, nes energijos išteklių kainos daro reikšmingą poveikį euro zonos infliacijai. Kartu ECB taip pat greičiausiai atkreips dėmesį į palyginti stiprų euro zonos ekonomikos ciklą bei ribotą Irano krizės poveikį euro zonos ekonomikai iki šiol. Tai galėtų tapti argumentu kitam palūkanų pakėlimui. Jei ciklas pakankamai stiprus, o energijos kainos vėl auga, ekonomika turėtų sugebėti atlaikyti dar vieną palūkanų pakėlimą.
Artimiausi infliacijos duomenys gali pakrypti bet kuria linkme
Mūsų banko modeliai rodo, kad artimiausi keli infliacijos duomenų paskelbimai gali turėti lemiamos įtakos sprendimams dėl palūkanų normų, o galimų scenarijų tikimybės šiuo metu pasiskirsčiusios maždaug po lygiai.Tikimasi, kad liepą euro zonos bazinė infliacija liks stabili ties 2,4 proc. – toliau nemažės, tačiau ir neviršys prieškarinio lygio. Vis dėlto atsinaujinęs energijos kainų augimas kelia riziką rugpjūčio infliacijos duomenims.
Liepos 23 d. ECB pinigų politikos posėdis bus svarbus dėl to, ką jis parodys apie ECB infliacijos tendencijų vertinimą, nors palūkanų pokyčio jame tikėtis nereikėtų. Kitas posėdis, rugsėjo 10 d., yra tas, kuriame rinkos šiuo metu tikisi kito ECB žingsnio.
Apibendrinant, liepos ECB posėdis bus svarbus dėl komunikacijos, o ne dėl palūkanų – indėlių norma turėtų išlikti 2,25 proc. Po to lemiami taps infliacijos, atlyginimų, verslo ir vartotojų nuotaikų duomenys. Labiausiai tikėtinas scenarijus išlieka kitas palūkanų pakėlimas, kuris rugsėjį indėlių normą pakeltų iki 2,5 proc.
Komentaro autorius – Aleksandras Izgorodinas, banko „Citadele“ ekonomistas
About the Author
