„Man kaip fotografui dirbtinio intelekto sukurti vaizdai, ypač vaizduojantys žmogų, atrodo netikri: matome plastikines, vaškines lėles, nebėra faktūros, žmogaus grožio, gyvo kūno, šilumos ar aistros. Dirbtinis intelektas to sukurti nesugeba. Žodis „fotografija“ reiškia piešimą šviesa, šviesoraštį – jeigu nėra šviesos, tai nieko tu nenupieši. Tai tas pats kaip dailininkas, kuris nori tapyti be teptuko, balto lapo ir tušo“, – aptardamas dirbtinio intelekto (DI) taikymą vaizdų kūrimui teigia fotografas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto profesorius Romualdas Požerskis.
Pokalbyje VDU Menų fakulteto dėstytojai pasidalino mintimis apie augančią dirbtinio intelekto įtaką fotografijai, intriguojančius šiuolaikinio meno kūrinius ir intermedijų meną: kūrybą, kurioje skirtingos meno formos yra sujungiamos su pasirinkta tema ar idėja.
Tikrovė pralaimi prieš atvaizdą
Prof. R. Požerskis pastebi, kad kai kurie šiuolaikinių technologijų sprendimai, pavyzdžiui, automatinis ryškumo nustatymas, leidžia fotografui mažiau galvoti apie technines detales ir susitelkti į kūrybą, skirti dėmesį fotografuojamam objektui ir idėjoms, kurias jis nori išreikšti savo kūriniu. Tačiau, anot jo, technologijas reiktų naudoti tikslingai.
„Per daug apdirbto vaizdo poveikis yra labai trumpalaikis – tarsi gražaus patiekalo, kurį suvalgęs pamiršti, ką valgei. Realus vaizdas, nufotografuotas fotokamera, yra įtaigiausias: tik juo pradedi tikėti, tuo žmogumi, kuris fotografuoja, tu pradedi galvoti, ką fotografas nori mums pasakyti. Tai yra pats svarbiausias dalykas“, – pabrėžia prof. R. Požerskis.
Pasak kuratoriaus, VDU Šiuolaikinių menų katedros vedėjo dr. Gyčio Dovydaičio, šiandien fotografijai didžiausią įtaką daro bent trys technologinės kryptys: tai vis labiau automatizuotas fotografavimas išmaniaisiais telefonais, išplėstinės technologijos, tokios kaip trimačių aplinkų skenavimas ir papildytoji realybė, bei generatyvinis DI, leidžiantis vien iš įvesto teksto sukurti norimus vaizdus. Nors pastarieji vaizdai yra atitolę nuo realybės, kurią perteikia fotografija, tačiau būtent jie vis labiau dominuoja socialinėse medijose.
„Kaip dar XX a. devintame dešimtmetyje rašė prancūzų filosofas Jeanas Baudrillardas, elektroniniame amžiuje tikrovę nelygioje kovoje pakeičia atvaizdas. Vieno mygtuko paspaudimu sugeneruotas vaizdas, neturintis jokio fizinio ryšio su aplinka, pradeda užimti realybės poziciją skaitmeniniuose kontekstuose. Atsidaręs „Instagram“, gali rasti daugybę netikrų naujienų, kurios aktyviai naudojamos geopolitinės suirutės kėlimui. Aišku, fotografijos ryšys su tikrove visada buvo problemiškas, tačiau ši nauja vaizdo rūšis yra vienareikšmiškai ne fotografija“, – pažymi dr. G. Dovydaitis.
Kuratorius kviečia prisiminti ir garsųjį medijų teoretiką Marshallą McLuhaną, kuris aptarė autoamputacijos idėją: technologijos gali perimti dalį gebėjimų, kuriais anksčiau žmogus naudojosi pats. DI atveju, gali būti atsisakoma kūrybiškumo, problemų sprendimo, kritinio mąstymo ir gebėjimo kurti savaip, nesiremiant kažkieno kito standartais, kuriuos atkartoja ši technologija.
Meno kūrinys su nervų sistema
Kita vertus, kaip bet kuri kita naujovė, DI savaime nėra blogas dalykas. „Jį galima pasitelkti kaip bendradarbį kuriant ir labai įdomų ar provokuojantį meną, kuris kelia klausimus apie autorystę, santykius tarp žmogaus ir nežmogiškų sistemų, priklausomybę nuo technologijų“, – atkreipia dėmesį fotografijos ir videomeno kūrėja, VDU Šiuolaikinių menų katedros dėstytoja dr. Geistė Marija Kinčinaitytė.
Įkvepiančių pavyzdžių, anot jos, netrūksta. Antai prancūzų kūrėjas Pierre’as Huyghe’as savo parodai „UUmwelt“ pasitelkė magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) fiksuoti smegenų aktyvumą, kai žmogaus prašoma įsivaizduoti tam tikrus vaizdus, po to šie duomenys buvo perduoti giliajam neuroniniam tinklui. Pastarasis sugeneravo naujus vaizdus, bandydamas sukurti vizualias žmogaus minčių reprezentacijas, kurios ir tapo pagrindine instaliacijos dalimi. Kitas menininkas Ianas Chengas pristatė „meno kūrinį su nervų sistema“: skaitmeninį organizmą BOB („Bag of Beliefs“), kuris parodų metu nuolatos keitėsi, nepriklausomai nuo menininko intencijų.
Panašias temas tyrinėja ir dr. G. Kinčinaitytė, kurios kūryboje nagrinėjami ryšiai tarp susvetimėjimo, kūniškumo ir technologijų bei kitos temos. „Mane labai domina, kaip technologijos veikia mus, kaip per jas suvokiame save, savo aplinką, istoriją“, – atskleidžia menininkė.
Intermedijų menas: nuo „Fluxus“ ištakų iki virtualios realybės šiandien
Pašnekovai pabrėžia, kad šiuolaikinis menas gali laisvai sujungti skirtingas medijas ir leidžia giliai tyrinėti pasirinktą temą, nepriklausomai nuo žanro ar terpės: pavyzdžiui, derinti fotografiją su poezija. Tai vadinama intermedijų menu – šį terminą išplėtojo avangardinio judėjimo „Fluxus“ atstovas Dickas Higginsas, bendradarbiavęs ir su garsiuoju jo pradininku, iš Kauno kilusiu Jurgiu Mačiūnu.
Skirtingai nuo multimedijų, intermedijose skirtingos terpės veikia ne kaip pavieniai elementai, o kaip neatsiejama jų visuma. „Intermedijų menas gimsta per įtampą tarp skirtingų medijų. Pavyzdžiui, skulptūra, pastatyta iš žodžių: tai santykis tarp teksto ir erdviškumo. Skaitmeninės technologijos atveria tam dar didesnius klodus, nei D. Higginso laikais: jis nežinojo apie fotogrametriją, virtualią realybę ar DI. O dabar su tais komponentais gali gimti kažkas naujo, galima sujungti juos į vieną kūną, pavyzdžiui, instaliacijos forma“, – pasakoja dr. Gytis Dovydaitis.
Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykdoma magistrantūros studijų programa „Intermedijų menas“ kviečia studentus pasitelkti naujausias technologijas tyrinėjimams, kaip keičiasi pasaulis ir meninės tradicijos. Sujungę įvairias šiuolaikinio meno formas, studijuojantieji gali pasinerti į savo pasirinktą temą ir neapsiriboti viena technologija, medija ar žanru.
Studijose daug dėmesio skiriama tyrinėjimui ir įgūdžių, itin reikalingų šiandieniniams meno kūrėjams, lavinimui. „Tarp reikalingiausių šiandien visų pirma yra lankstumas, mokėjimas prisitaikyti prie greitai kintančių technologijų ir socialinio, kultūrinio, politinio lauko. Taip pat labai svarbu gebėti kritiškai pažvelgti į savo naudojamus įrankius“, – pastebi dr. G. M. Kinčinaitytė.
Studijos tiems, kurie nori kažką pasakyti pasauliui
Programa rengia įvairaus profilio kūrėjus, tiek norinčius eksponuoti darbus galerijose, tiek siekiančius dirbti kūrybinėse industrijose, reklamos, komunikacijos ar kitose srityse. „Daug laiko skiriame savęs kaip kūrėjo pažinimui, dominančių temų ir savo stiliaus atradimui. Kitas svarbus dalykas – tyrimas: gebėjimas savo meno kūrimo įrankius naudoti kaip būdą pažinti pasaulį ir įkūnyti žinias apie tai savo kūryboje“, – teigia VDU Šiuolaikinių menų katedros vedėjas dr. G. Dovydaitis.
Prof. Romualdas Požerskis akcentuoja, kad ši programa yra itin svarbi kaip tęsinys baigusiems bakalauro studijas. Pavyzdžiui, tiems, kurie baigė VDU Naujųjų medijų meno programą ir joje įgijo esminius pagrindus apie darbą su įvairiomis meno formomis, susipažino su svarbiausiais kūrėjais ir jų projektais.
„Intermedijų meno programa leidžia toliau gilintis ir peršokti į kitą kategoriją: studentai gali tapti tikrais menininkais, jiems atsiveria platus galimybių pasaulis, kuriame jie gali jungti garsą, vaizdą ir kitas medijas“, – pažymi profesorius.
Savo idėjas studijuojantieji galės išreikšti naudodami įvairias meno formas ir technologijas, tokias kaip vizualieji ir taikomieji menai, dizainas, išplėstinis ir eksperimentinis kinas, tradicinė ir išplėstinė fotografija, performansai, hepeningas, muzika, garso dizainas, skaitmeninės medijos ir įvairios išvardintų menų sąveikos. Studentams sudarytos sąlygos įgyvendinti savo idėjas pasitelkiant unikalias technologijas ir įrangą bei bendradarbiaujant su patyrusiais Lietuvos ir užsienio dėstytojais ir profesionaliais menininkais, kuratoriais.
Studentai išmoks atlikti meninius tyrimus, analizuoti kultūros, meno reiškinius, kritiškai vertinti socialines transformacijas, taikyti tyrimų žinias meninėje praktikoje, motyvuotai pasirinkti technologinius įrankius kūrybinių sumanymų įgyvendinimui, kurti ir kuruoti meno projektus, konceptualizuoti meninės praktikos aktualumą visuomenei.
Dar studijų metu siekiama suteikti galimybę užmegzti karjerai naudingus ryšius su tarptautiniais tinklais, festivaliais, universitetais ir kitomis institucijomis, išvykstant mainams į užsienį, eksponuojant savo darbus parodose. Absolventai galės sėkmingai realizuoti karjeros siekius meno, bet ir kūrybinių industrijų bei susijusiuose informacinių technologijų, švietimo, turizmo sektoriuose.
„Rengiame menininkus, kurie kuria ne dėl to, kad kažkas gražu ar patiko, o dėl to, kad jie nori kažką pasakyti pasauliui“, – apibendrina dr. G. Dovydaitis.
About the Author
