Vienas netiksliai paleistas kamuolys, vėjo pakeltas lauko baldas ar į stiklą atsitrenkusi šaka – ir ramus vasaros vakaras gali baigtis kelių šimtų ar net tūkstančių eurų nuostoliais. Nors vitrininiai langai, stiklinės terasų pertvaros ar stoglangiai šiandien tapo įprasta daugelio namų dalimi, vasarą būtent šie sprendimai dažniau nukenčia nuo audrų, atsitiktinių smūgių ir temperatūrų svyravimų.
Pasak draudimo bendrovės BTA turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovo Mindaugo Ratkevičiaus, vasarą stiklo pažeidimų priežastys neretai būna buitiškos – nuo vaikų žaidimų kieme iki žoliapjovės pakelto akmenuko ar vėjo gūsio, kuris į langą bloškia kieme paliktus daiktus.
„Šiltuoju metų laiku žmonės daugiau laiko praleidžia lauke, tvarko aplinką, vykdo remonto darbus, vaikai žaidžia kiemuose. Kartu prasideda ir audrų, stipraus vėjo, krušos sezonas. Visa tai lemia, kad stiklo pažeidimų rizika vasarą pastebimai išauga. Kartais žala atsiranda po labai aiškaus smūgio, o kartais gyventojai ryte randa skilusį stiklo paketą, nors iš pirmo žvilgsnio jokio išorinio poveikio nebuvo“, – sako M. Ratkevičius.
Stiklai dūžta dažniausiai dėl trijų priežasčių
BTA duomenimis, vasarą stiklo dūžiai dažniausiai susiję su trimis pagrindinėmis priežastimis. Pirmoji – audros ir stiprus vėjas.
„Žalų praktikoje matome atvejų, kai vėjo pakelti batutai perskrenda visą kiemą ir apgadina automobilius bei tvoras, metaliniai gėlių vazonų laikikliai trenkiasi į stiklines terasų pertvaras, o nuo stogų nuplėšti elementai ar nulūžusios medžių šakos sudaužo stoglangius ir langų paketus. Audros metu pavojingu objektu gali tapti beveik bet kuris nepritvirtintas daiktas“, – teigia M. Ratkevičius.
Antroji dažna priežastis – atsitiktiniai smūgiai. Tokie pažeidimai iš pradžių gali atrodyti nedideli: stikle lieka skylutė, įdauža ar nedidelis įtrūkimas. Vis dėlto laikui bėgant pažeidimas gali plėstis, o stiklo paketas – suskilti per visą plotą.
„Gyventojai kartais linkę manyti, kad maža įdauža nėra rimta problema, tačiau stiklas yra jautri medžiaga. Jei pažeidžiama jo struktūra, vėliau įtrūkimas gali plėstis dėl temperatūrų pokyčių, vibracijos ar papildomo mechaninio poveikio. Todėl net ir nedidelį pažeidimą verta įvertinti kuo anksčiau“, – pažymi BTA turto ir specialiųjų rizikų draudimų žalų skyriaus vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad stiklams riziką taip pat gali kelti ir temperatūrų svyravimai. Karštomis dienomis pietinėje ar vakarinėje pastato pusėje esantys langai stipriai įkaista, o vėliau greitai atvėsta. Dėl vidinių įtempių stiklo paketas gali įtrūkti net ir be matomo išorinio smūgio.
Dideli langai – dideli nuostoliai
Šios rizikos tampa dar aktualesnės, nes pastaraisiais metais būstuose vis dažniau įrengiami dideli vitrininiai langai, stiklinės terasos, pertvaros ar stoglangiai. Tokie sprendimai suteikia daugiau šviesos ir erdvės pojūčio, tačiau jų remontas ar keitimas gali kainuoti gerokai daugiau nei įprasto lango stiklo paketo.
„Vitrininiai langai, terasų stiklo pertvaros ar stoglangiai neretai gaminami pagal individualius matmenis, todėl tenka vertinti ne tik paties stiklo kainą, bet ir montavimo darbus, pristatymą, kartais – papildomų konstrukcijų atstatymą. Tokiais atvejais išlaidos gali siekti ne vieną šimtą ar net kelis tūkstančius eurų“, – sako M. Ratkevičius.
Pasak jo, stiklo pažeidimai gyventojams sukelia ne tik finansinių nuostolių, bet ir praktinių nepatogumų. Sudužus langui ar terasos pertvarai, tenka skubiai pasirūpinti laikinu uždengimu, apsaugoti patalpas nuo lietaus, vėjo ar pašalinių asmenų patekimo, o didesnių stiklų gamyba ir montavimas gali užtrukti ilgesnį laiką.
Pasitaiko ir netikėtų istorijų
Nors dažniausiai kalbama apie audras, smūgius ar temperatūros poveikį, BTA žalų praktikoje pasitaiko ir kur kas netikėtesnių stiklo pažeidimo istorijų.
Yra fiksuota situacija, kai anūkas netyčia užrakino močiutę balkone. Nesulaukusi pagalbos moteris buvo priversta išdaužti balkono stiklo paketą, kad galėtų grįžti į butą. Kitiems gyventojams teko susidurti su atveju, kai į langą atsitrenkė paukštis – žmogus išgirdo stiprų smūgį, o nuėjęs pažiūrėti rado įskilusį stiklą ir šalia gulintį paukštį.
„Tokie atvejai primena, kad žalos ne visada įvyksta pagal įprastą scenarijų. Kartais pakanka vieno stipresnio vėjo gūsio, neatsargaus judesio ar paprasčiausios buitinės situacijos. Būtent dėl to svarbu ne tik pasirūpinti prevencija, bet ir turėti finansinę apsaugą, jei netikėtumo išvengti nepavyktų“, – teigia M. Ratkevičius.
Ką padaryti prieš audrą?
Vis dėlto dalies stiklo pažeidimų galima išvengti pasirūpinus paprasta prevencija. Artėjant audrų sezonui M. Ratkevičius pataria iš anksto įvertinti, kuriuos kieme, balkone ar terasoje esančius daiktus vėjas galėtų pakelti ir nublokšti į langus ar stiklines pertvaras.
„Prieš prognozuojamą audrą reikėtų pritvirtinti arba įnešti lengvus kiemo daiktus – batutus, lauko baldus, vazonus, skėčius, dekoracijas. Taip pat verta apžiūrėti medžius ir pašalinti sausas ar pavojingai virš stogo bei langų kabančias šakas“, – akcentuoja M. Ratkevičius.
Jis taip pat priduria, kad svarbu patikrinti stogo elementų, antenų, lietvamzdžių ir kitų konstrukcijų tvirtinimus. Jei šalia langų atliekami remonto, kelio ar statybos darbai, verta pasirūpinti laikina apsauga nuo atšokančių akmenukų ar skaldos.
„Prieš audrą įnešti vazoną ar pritvirtinti lauko baldus užtrunka kelias minutes, bet gali padėti išvengti didelių nuostolių. Vis dėlto net ir atsakingai prižiūrint namus nuo visų netikėtumų apsisaugoti neįmanoma. Tokiais atvejais būsto draudimas padeda greičiau atkurti sugadintą turtą ir sumažina finansinę naštą gyventojams“, – pažymi M. Ratkevičius.
About the Author
