Pastaraisiais metais verslas susiduria su iššūkiais, kurie dar visai neseniai atrodė mažai tikėtini – nuo karo Ukrainoje ir augančios geopolitinės įtampos iki energetikos krizės, tiekimo grandinių sutrikimų ir kibernetinių atakų. Šiandien įmonės vis dažniau veikia ne pavienių krizių, o polikrizės sąlygomis, kai keli sukrėtimai vyksta vienu metu ir sustiprina vienas kito poveikį.
Tokiomis aplinkybėmis vien veiklos tęstinumo plano nebepakanka. ISM vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkų atliktas Lietuvos verslo atsparumo tyrimas atskleidė, kad organizacijų pasirengimą lemia ne planai stalčiuose, o gebėjimas greitai priimti sprendimus, prisitaikyti ir veikti didelio neapibrėžtumo sąlygomis.
Tyrimas apėmė aukščiausio lygio vadovų interviu ir sprendimų simuliacijas, dar vadinamas „wargaming“ (karžaida). Kartu su verslų lyderiais, viešojo sektoriaus atstovais ir ekspertais tyrėjai modeliavo galimus ateities scenarijus ir analizavo, kokie sprendimai krizės metu stiprina organizacijų atsparumą.
Pasak ISM profesorės dr. Valdonės Darškuvienės, viena svarbiausių tyrimo išvadų yra ta, kad atsparumas neturėtų būti suprantamas vien kaip formalus organizacijos veiklos tęstinumo plano aspektas.
„Šiandien organizacijoms nebeužtenka turėti planą, kuris krizės metu ištraukiamas iš stalčiaus. Atsparumas kuriamas tada, kai vadovai ir komandos iš anksto treniruojasi veikti neapibrėžtumo sąlygomis, testuoja sprendimus ir mokosi reaguoti į skirtingus scenarijus“, – sako prof. dr. V. Darškuvienė.
Krizėms reikia ruoštis dar iki joms prasidedant
Pasak ISM universiteto docento dr. Pijaus Krūmino, įmonės vis dar pernelyg dažnai remiasi reaktyviu požiūriu į krizių valdymą. Nors veiklos planus turi nemažai organizacijų, realiose situacijose jie dažnai nėra išbandyti.
„Krizės metu lemiamu veiksniu tampa ne vien procedūros, bet ir žmonių gebėjimas priimti sprendimus esant stresui. Todėl organizacijoms svarbu reguliariai vykdyti aukšto intensyvumo simuliacijas, kurios leidžia įvertinti ne tik procesus, bet ir sprendimų priėmimo procesus, vadovų bei darbuotojų elgseną, komunikaciją, atsakomybių pasiskirstymą ir gebėjimą veikti, kai informacijos nepakanka“, – sako doc. dr. Pijus Krūminas.
Tokios simuliacijos, anot jo, leidžia organizacijoms iš anksto pamatyti silpnąsias vietas: kur stringa sprendimų priėmimas, kas krizės metu turi prisiimti atsakomybę, kaip greitai organizacija gali pakeisti veiklos modelį ar užtikrinti kritinių funkcijų tęstinumą.
Krizės metu laimi tie, kurie turi finansinę pagalvę
Tyrimas taip pat parodė, kad krizės metu įmonėms pavojinga remtis vien lūkesčiu, jog padės valstybė. Pandemija parodė, kad tokia pagalba yra svarbi, tačiau geopolitinių ar saugumo krizių metu valstybės prioritetai gali greitai pasikeisti – lėšos pirmiausia gali būti nukreiptos į gynybą, energetiką ar kitas neatidėliotinas sritis.
„Verslui svarbu turėti kuo daugiau finansinio savarankiškumo – kaupti rezervą, iš anksto pasirūpinti galimybe pasiskolinti ir nesiremti vienu finansavimo šaltiniu. Net ir ekonomikos augimo laikotarpiu svarbu atsakingai vertinti skolinimąsi, nes krizės metu finansinė drausmė tampa ne atsargumo priemone, o išlikimo sąlyga“, – sako V. Darškuvienė.
Tyrimas taip pat atkreipė dėmesį, kad įmonės turėtų aktyviau valdyti kainų svyravimo rizikas. Energijos, žaliavų ar paskolų palūkanų šuoliai gali greitai išbalansuoti net ir stiprų verslą, todėl iš anksto numatytos apsaugos priemonės gali tapti svarbia stabilumo dalimi.
Valdybos vaidmuo keičiasi
Tiesa, čia ISM universiteto rektorius prof. dr. Dalius Misiūnas atkreipia dėmesį, kad nors iki šiol daugelyje organizacijų valdybos pirmiausia yra suvokiamos kaip priežiūros ir kontrolės institucijos, krizių metu jos tampa strateginių sprendimų centru.
Pasak D. Misiūno, polikrizinėje aplinkoje valdyboms reikia platesnių kompetencijų nei tradiciškai buvo įprasta.
„Krizės metu valdyba turi gebėti ne tik prižiūrėti organizaciją, bet ir padėti jai priimti sudėtingiausius strateginius sprendimus. Tam reikia ne vien finansų ar teisės žinių, bet ir supratimo apie geopolitines rizikas, kibernetinį saugumą, tiekimo grandines bei praktinės patirties valdant neapibrėžtumą“, – teigia prof. dr. D. Misiūnas.
Tyrimo autoriai siūlo organizacijoms peržiūrėti valdybų sudėtį ir vertinti, ar jose yra pakankamai kompetencijų, reikalingų sudėtingoms krizėms valdyti. Taip pat rekomenduojama atsižvelgti į valdybos narių užimtumą ir realią galimybę krizės metu skirti pakankamai laiko organizacijos situacijai.
Atsparumas priklauso ir nuo žmonių pasitikėjimo
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad organizacijų atsparumas priklauso ne tik nuo finansinių ar technologinių išteklių. Krizės metu ypač svarbūs tampa darbuotojų pasitikėjimas vadovybe, skaidri komunikacija ir aiškus atsakomybių paskirstymas.
„Organizacijos tampa atsparesnės tada, kai kritinės žinios ir kompetencijos nėra sutelktos vieno žmogaus rankose. Aiškiai pasidalytos atsakomybės, funkcijų dubliavimas ir kritinių kompetencijų išsaugojimas leidžia greičiau prisitaikyti prie pokyčių ir sumažina priklausomybę nuo pavienių vadovų ar specialistų. Tai ypač svarbu Lietuvai, kur kvalifikuotų specialistų pasiūla yra ribota“, – sako prof. dr. V. Darškuvienė.
Krizė gali tapti proga sustiprėti
Tyrimas taip pat parodė, kad krizė verslui gali būti ne tik grėsmė, bet ir postūmis keistis. Atspariausios įmonės sukrėtimus išnaudoja tam, ką įprastomis sąlygomis dažnai atidėlioja: investuoja į technologijas, automatizuoja procesus, stiprina energetinį savarankiškumą, ieško naujų rinkų ir mažina priklausomybę nuo rizikingų partnerių ar regionų.
„Pagrindinė tyrimo žinia – šiandien organizacijoms nebeužtenka valdyti pavienių rizikų. Įmonės turi iš anksto kurti sistemą, kuri padėtų atlaikyti sukrėtimus – nuo finansinės pagalvės ir krizių simuliacijų iki stiprios valdybos, darbuotojų pasitikėjimo ir gebėjimo greitai prisitaikyti“, – sako prof. dr. V. Darškuvienė.
Polikrizės laikotarpiu pranašumą įgyja ne būtinai didžiausios įmonės, o tos, kurios geba greičiausiai persiorientuoti ir tęsti veiklą net sudėtingomis sąlygomis.
About the Author
