Lietuvos transporto sektorius, per pastarąjį dešimtmetį demonstravęs vieną sparčiausių augimų Europos Sąjungoje (ES), artimiausiais metais turėtų išlaikyti plėtrą, tačiau jos tempas lėtės, rodo Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) apžvalga.
„Eurostat“ duomenimis, 2015–2024 m. Lietuvos tarptautinių kelių pervežimų apimtys išaugo daugiau nei 2,5 karto – nuo maždaug 24 mlrd. iki 62 mlrd. tonkilometrių. Tai vienas sparčiausių augimo tempų ES.
Per tą patį laikotarpį ES tarptautinio kelių krovinių transporto rinka augo gerokai lėčiau – nuo maždaug 613 mlrd. iki 721 mlrd. tonkilometrių. Vidutinis metinis augimo tempas siekė apie 1,8 proc., o Lietuvos vežėjų tarptautinių pervežimų apimtys didėjo daugiau nei 11 proc. per metus.
„Lietuva aiškiai lenkė bendrą ES rinką ir demonstravo vienus sparčiausių plėtros tempų Europoje“, – teigė TTLA vadovas Povilas Drižas.
Spartus augimas leido reikšmingai padidinti Lietuvos dalį ES tarptautinio kelių transporto rinkoje – nuo maždaug 3,9 proc. 2015 m. iki apie 8,6 proc. 2024 m. Šalis įsitvirtino tarp penkių didžiausių tarptautinio transporto rinkų Bendrijoje.
TTLA analizė rodo, kad tarptautiniai pervežimai, sudarantys daugiau kaip 90 proc. Lietuvos vežėjų apimčių, buvo pagrindinis sektoriaus augimo veiksnys. Per dešimtmetį tarptautinių pervežimų rinkoje stiprėjo Rytų Europos ir Ispanijos vežėjai, o Vakarų Europos dalis mažėjo. Lydere išlieka Lenkija, generuojanti apie trečdalį ES apimčių. Lietuvos augimas vyko perimant dalį maršrutų iš Vakarų Europos vežėjų.
Vis dėlto konkurencija regione stiprėja – pagrindiniu Lietuvos konkurentu išlieka Lenkija ir Ispanija, o dėl tų pačių tarptautinių krovinių srautų vis aktyviau varžosi Rumunijos, Čekijos, Kroatijos ir Vengrijos vežėjai.
„Eurostat“ duomenimis, ES tarptautinių pervežimų apimtys 2023 m. sumažėjo apie 3 proc., o 2024 m. iš esmės stabilizavosi. Kritimą daugiausia lėmė lėtėjanti Vakarų Europos, ypač Vokietijos, pramonė. Lietuvos vežėjai tuo metu apimtis toliau didino.
„Lietuva į paklausos mažėjimą reaguoja vėliau dėl didesnio atsparumo rinkos svyravimams, o augimo fazėje geba greitai didinti apimtis“, – sakė P. Drižas.
Per 2014–2025 m. laikotarpį Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų eksportas augo vidutiniškai 12,9 proc. per metus – nuo 1,61 mlrd. iki 6,06 mlrd. eurų.
TTLA vertinimu, artimiausiais metais sektoriaus plėtra išliks, tačiau bus nuosaikesnė. Tyrimų bendrovė „TI Insight“ prognozuoja, kad Europos kelių transporto rinka iki 2029 m. augs apie 2 proc. per metus. Tuo metu Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų eksporto pajamos galėtų didėti vidutiniškai apie 7 proc. per metus, o fizinių pervežimų apimtys – apie 4–4,5 proc.
„Realiu vertinimu, iki 2029 m. Lietuvos eksporto pajamos gali priartėti prie 8 mlrd. eurų, tačiau tam reikės tolesnio pajėgumų didinimo. Vairuotojų trūkumas išlieka pagrindiniu augimą ribojančiu veiksniu. Todėl čia reikalingas pragmatiškumas, o ne politiškai patogūs apribojimai, stabdantys šalies konkurencingumą“, – teigė P. Drižas.
Pasak jo, geografiškai Lietuvos transporto paslaugų eksportas išlieka koncentruotas. Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai generuoja beveik pusę pajamų. Tačiau Vokietijoje ir Prancūzijoje augimas pastaraisiais metais lėtėjo.
Tuo metu Jungtinė Karalystė tapo sparčiausiai augančia Lietuvos transporto paslaugų eksporto rinka. Nuo 2022 m. iki 2025 m. ji pakilo iš 14-os į 4-ą vietą, o eksporto apimtys išaugo daugiau nei keturis kartus.
Kitose rinkose tendencijos skirtingos. Mūsų šalies transporto paslaugų eksporto struktūroje Italijos reikšmė mažėjo, o Austrijoje, Danijoje, Estijoje ir Latvijoje fiksuotas stabilus augimas.
„Bendrai vertinant, Lietuvos transporto sektorius pereina į brandesnę plėtros fazę, kur pagrindiniais veiksniais tampa efektyvumas, sąnaudų kontrolė ir žmogiškųjų resursų prieinamumas“, – teigė P. Drižas.
About the Author
