Nelegali tabako gaminių rinka Lietuvoje praėjusiais metais toliau augo ir pasiekė aukščiausią tašką per dešimtmetį, rodo kasmetinis kompanijos KPMG tyrimas. Šešėlinių tabako produktų vartojimas 2025-aisiais pasiekė 21,1 proc. visos rinkos. 2024 m. šis rodiklis buvo 19,5 procento. Dėl šios priežasties valstybės biudžetas vien pernai neteko 109 mln. eurų potencialių pajamų – net 14 mln. eurų daugiau nei ankstesniais metais.
Naujausia KPMG studija rodo, kad nors bendras cigarečių suvartojimas Lietuvoje per metus susitraukė 2 proc. (iki 2,55 mlrd. vienetų), šį mažėjimą lėmė krentantys tik legalios produkcijos pardavimai. Tuo metu kontrabandinių ir padirbinių rinkos apimtys toliau stiebėsi į viršų. Tad bendra nelegalios rinkos dalis pernai išaugo 1,6 procentinio punkto.
Pagal šešėlinės tabako rinkos dalį Lietuva išlieka tarp problematiškiausių rinkų ir Europoje rikiuojasi tarp šalių su didžiausia nelegalios tabako produkcijos dalimi – kaip Prancūzija (41,4 proc.), Belgija (24,8 proc.) bei Nyderlandai (22,1 proc.).
Kitose Baltijos šalyse nelegali tabako gaminių rinka praėjusiais metais buvo mažesnė nei Lietuvoje – Latvijoje ji siekė 19 proc., Estijoje – 14 proc. nuo visos rinkos. Vis dėlto, ir jose nelegalios produkcijos rinkos dalis augo. Latvijoje – 0,7 procentinio punkto, o Estijoje – net dvigubai, 7,4 procentinio punkto.
Lenkijoje situacija išlieka stabiliausia regione – čia šešėlis sudaro tik 5 proc. tabako gaminių rinkos.
KPMG tyrimo duomenimis, bendra nelegalios tabako rinkos dalis Europos Sąjungoje pernai sudarė 10,3 proc. Tai reiškia, kad Bendrijos šalių biudžetai bendrai neteko 16,7 mlrd. eurų potencialių pajamų.
Kontrabandą keičia klastotės
Naujausia KPMG studija rodo, kad nelegalūs tabako gaminių srautai iš Baltarusijos mūsų šalyje vis dar sudaro didžiausią dalį šešėlinės rinkos, tačiau praėjusiais metais iš šios kaimyninės valstybės į Lietuvą patenkančių neapskaitytų cigarečių srautas pastebimai susitraukė. Pernai jis sudarė apie 67 proc. nelegalios rinkos, kai užpernai šis rodiklis siekė apie 85 procentus.
Tačiau šią rinkos dalį kompensavo dramatiškai išaugusios klastočių apimtys. Žinomų prekės ženklų cigarečių padirbinių vartojimas Lietuvoje pernai išaugo beveik trigubai – nuo 0,06 mlrd. iki 0,17 mlrd. vienetų.
Lietuvoje stebimos tendencijos atspindi fundamentalų visos Europos nelegalios rinkos virsmą. Tradicinius kontrabandos srautus iš Rytų į Vakarus keičia pačioje ES teritorijoje masiškai gaminamos klastotės.
Organizuotos nusikalstamos grupės pramoninio lygio gamyklas kuria tiesiog Vakarų Europos šalyse, arčiau didelę perkamąją galią turinčių vartotojų, kur rūkalų akcizai yra didžiausi. Vien pernai Europoje buvo likviduotos 104 pogrindinės gamyklos, kuriose konfiskuota beveik 429 mln. cigarečių.
Tiesa, KPMG ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva ir kitos regiono šalys susiduria su tolimesnio šešėlinės rinkos augimo rizika – neapskaitytos produkcijos paklausa gali greitai išaugti dėl kainų skirtumų su kaimyninėmis ne ES šalimis bei griežtėjančio reguliavimo.
Ekspertai ragina vengti kraštutinių sprendimų
Žvelgiant į bendrą 38 Europos šalių kontekstą, bendras rūkalų suvartojimas pernai sumažėjo 4,1 proc., tačiau nelegali rinka ūgtelėjo 5,9 proc. ir pasiekė 55,3 mlrd. vienetų, o suklastotos cigaretės tapo pagrindiniu šešėlinės rinkos varikliu ES, pasiekusios rekordines 18,3 mlrd. vienetų apimtis ir sudarydamos net 44 proc. visos ES nelegalios rinkos. Tokie nuostoliai daro tiesioginę žalą valstybių ekonominiam bei socialiniam stabilumui, o prarandamos lėšos nugula į tarptautinių nusikalstamų organizacijų kišenes.
Ekspertai pabrėžia, kad tradicinių tabako kontrolės priemonių, tokių kaip ekstremalus apmokestinimas ar griežti draudimai, pasekmės dažnai būna priešingos – vartotojai tiesiog išstumiami į šešėlį, o tai sukuria idealias sąlygas nelegaliam verslui klestėti.
Akivaizdžiausiu to pavyzdžiu Europoje išlieka Prancūzija, kur nelegali rinka pasiekė kritinį 41 proc. lygį. Šioje šalyje, drastiškai pakėlus akcizus ir legalios cigarečių pakelio kainai perkopus 11-12 eurų ribą, vartotojai masiškai atsigręžė į juodąją rinką, kurioje suklastotų produktų kaina yra perpus mažesnė.
Visiškai priešingą pavyzdį demonstruoja Lenkija, kurioje šešėlinė tabako rinka yra viena mažiausių ES. Ekspertų teigimu, tokį fenomeną lemia subalansuota ir nuspėjama akcizų didinimo politika, kuri leidžia išvengti staigių kainų šuolių, neapdairiai nepadidina atotrūkio nuo ne ES šalių kainų lygio ir nesukelia vartotojams finansinio šoko.
Sprendimams reikia suderintų veiksmų
KPMG ataskaita perspėja, kad jokia produktų kategorija nėra visiškai apsaugota nuo nelegalios prekybos. Nors kaitinamojo tabako nelegalūs srautai kol kas išlieka nedideli (šešėlinė rinka sudaro apie 1,2 proc. suvartojimo), tyrėjai pastebi augančią riziką ir šioje srityje.
„Tyrimo duomenys rodo struktūrines spragas, sudarančias sąlygas nelegaliai prekybai plėstis. Ir tai vyksta tuo metu, kai daugelis ES valstybių susiduria su saugumo ir ekonominiais iššūkiais, pradedant infliacija ir konkurencingumo mažėjimu, baigiant augančiais biudžetų poreikiais saugumo ir gynybos sritims. Šių spragų užpildymas reikalauja suderintų veiksmų – griežtesnio teisėsaugos atkirčio nelegaliai veiklai, viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo bei daugiau dėmesio reguliavimui, kuris būtų subalansuotas, pagrįstas duomenimis ir praktiškai įgyvendinamas“, – sako Christos Harpantidis, PMI vyresnysis viceprezidentas, atsakingas už išorės reikalus.
Metinę studiją nelegalių cigarečių rinkai 2025 m. įvertinti KPMG atliko kompanijos „Philip Morris International“ užsakymu. Ekspertai analizavo padėtį 38-iose Europos šalyse. Daugiau apie tyrimą ir situaciją kiekvienoje šalyje galima rasti čia (anglų k.).
About the Author
