Rekordinis krašto apsaugos finansavimas ir nacionalinį saugumą stiprinantys darbai, įgyvendinti valstybei svarbūs projektai ir daugiau socialinio saugumo visoms žmonių grupėms – pokyčiai, kuriuos palieka darbą baigianti XX-oji Vyriausybė, vadovaujama Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės.
„Nuo pirmųjų XX-osios Vyriausybės dienų laikėmės krypties, kuriai įsipareigojome Vyriausybės programoje, reagavome į nepaprasto mūsų laikmečio iššūkius saugumo srityje ir dirbome laikydamiesi principo, kad valstybė yra stipri tiek, kiek stiprūs yra labiausiai pažeidžiami visuomenės nariai. Dėmesį krašto apsaugai geriausiai išreiškia skaičiai – iki šiol didžiausias, 5,38 proc. BVP siekiantis finansavimas, leidžiantis sparčiau vystyti svarbius infrastruktūros projektus ir vykdyti įsigijimus. Šeimos politika ir demografinių problemų sprendimas pirmą kartą pakylėti į tarpinstitucinio prioriteto lygį, nepaliekant jų vienai ministerijai, o pozityvūs socialiai orientuoti pokyčiai palietė įvairias grupes – auginančius vaikus tėvus, dirbančiuosius, senjorus ir nepasiturinčius. Jokios reikšmingos permainos neįvyksta be bendrų pastangų, todėl nuoširdžiai dėkoju socialiniams partneriams ir visiems, per šį laiką dirbusiems kartu vardan bendro geresnės Lietuvos tikslo“, – sako laikinai einanti pareigas Ministrė Pirmininkė I. Ruginienė.
Išskirtinis dėmesys šeimoms ir pagalba pažeidžiamiems
• Reikšmingai padidintas vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis – nuo 814 iki 1036 eurų. Taip pat platesnis šeimų ratas gali pasinaudoti vaiko priežiūros kompensacine išmoka bei išmoka vaiko priežiūrai, nuosekliai didinami ir vaiko pinigai.
• Valstybės mokama vaiko išlaikymo išmoka didėja nuo 133,2 iki 185 eurų – pokytis palies bemaž 17 tūkst. vaikų, kurie negauna teismo sprendimu patvirtinto išlaikymo.
• Nuo 87 tūkst. iki 120 tūkst. eurų padidinta būsto vertės riba, iki kurios jaunos šeimos atleidžiamos nuo notaro mokesčio už hipotekos sandorį, taip palengvinant būsto įsigijimą šeimoms.
• Nepriklausomi elektros tiekėjai teisiškai įpareigoti nutraukti sutartį su pažeidžiamais vartotojais, jei visuomeninė kaina yra mažesnė, todėl 285 tūkst. vartotojų nebepermokės už elektrą – juos pasieks mažesnės sąskaitos.
• Palankesnės galimybės įsigyti būstą jauniems žmonėms – nuo šio rugpjūčio įsigalios Atsakingo skolinimo nuostatų pakeitimai, kuriais pradinio įnašo reikalavimas pirmojo būsto pirkėjams mažinamas nuo 15 iki 10 proc.
• Įgyvendinta antrosios pensijų kaupimo pakopos pertvarka, suteikianti daugiau laisvės ir pasirinkimo galimybių gyventojams. Atsisakyta automatinio žmonių įtraukimo į pensijų kaupimą, todėl sprendimą dėl kaupimo žmogus dabar priima pats.
Stiprinama gynyba, sienų apsauga ir atsparumas
• Užtikrintas rekordinis finansavimas gynybai, leidžiantis sparčiau modernizuoti Lietuvos kariuomenę, stiprinti svarbiausius gynybinius pajėgumus. Vienas pagrindinių prioritetų – oro gynyba, todėl stiprinami oro erdvės stebėjimo ir gynybos pajėgumai, plečiamas sensorių tinklas, diegiami radarai, priešdroninės ir elektroninės kovos priemonės, įsigyjamos oro gynybos sistemos, bepiločių orlaivių sistemos.
• Sustiprinta kritinės energetikos infrastruktūros apsauga ir jos atsparumas. Išplėsti energetikos infrastruktūros atsparumo kriterijai, Lietuvos iniciatyva sukurti teisiniai pagrindai nuolatiniam ir adekvačiam kritinės energetikos infrastruktūros finansavimui iš ES lėšų – 2026 m. šiai sričiai Lietuvai skirta 22 mln. eurų.
• Pritarta Kapčiamiesčio karinio poligono steigimui ir Tauragės poligono plėtrai. Tai – svarbūs karinio rengimo infrastruktūros projektai, stiprinantys Lietuvos kariuomenės parengtį ir NATO rytinio flango saugumą.
• Kovoje su kontrabanda ir priešiška hibridine veikla – beprecedentis institucijų bendradarbiavimas. Sugriežtinta atsakomybė už kontrabandos gabenimą pavojingu būdu, suintensyvintas patruliavimas pasienio zonose, sustiprinta kriminalinės žvalgybos veikla, pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl įtariamų asmenų dalyvavimo kontrabandoje.
Gyvybingi regionai ir stipresnis žemės ūkis
• Sumažinta administracinė našta ūkininkams – atsisakyta perteklinių patikrinimų ir dokumentų, spartinamas žemės ūkio procesų skaitmeninimas. Tai leidžia ūkininkams daugiau dėmesio skirti gamybai ir investicijoms, mažina biurokratines sąnaudas bei taupo laiką.
• Priimti sprendimai dėl valstybinės žemės nuomos teisių perdavimo šeimos nariams ir parengtos naujos ūkių perėmimo priemonės. Taip sudarytos geresnės sąlygos jauniesiems ūkininkams ir šeimos ūkių tęstinumui, kaimo bendruomenių gyvybingumui.
• Regionų plėtros planams įgyvendinti numatyta 1,6 mlrd. eurų ES fondų lėšų. Iš suplanuotų investicijų, bent 1 mlrd. eurų skiriama socialinei sričiai – švietimo, sveikatos, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų gyventojams tobulinimui. Investuojama ir į tokias sritis kaip pramoninių teritorijų plėtra, turizmas, aplinkosauga.
Investicijos augimui ir mažesnė biurokratija
• ILTE transformuotas į visavertį nacionalinį plėtros banką. To rezultatas – ženkliai išplečiamos verslo finansavimo galimybės ir investicijų pritraukimas valstybei svarbiuose sektoriuose.
• Inicijuotas vienas didžiausių šalies infrastruktūros projektų – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtra. Naujoji pietinė uosto dalis galės aptarnauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus, per 25 metus ekonominė nauda galėtų siekti apie 7 mlrd. eurų.
• Sustiprinta gynybos pramonės ekosistema, AB „Giraitės ginkluotės gamyklos“ įstatinį kapitalą padidinus daugiau nei 25 mln. eurų, o gynybos obligacijos dėl priimtų pakeitimų tapo patrauklesnės investuotojams – gynybos obligacijų platinimo apimtys išaugo nuo 203 mln. eurų 2025 m. iki 451 mln. eurų 2026 m.
• Paprastesni ir greitesni statybas leidžiančių dokumentų išdavimo ir projektų derinimo procesai. Įstatymų pakeitimai leis 1,5 mln. Eur sumažinti administracinę našta gyventojams ir ūkio subjektams, reikšmingai sutaupyti savivaldybėms.
• Pradėtas pirmosios Baltijos šalyse dirbtinio intelekto gamyklos „LitAI“ steigimas. Šis projektas kurs pažangią nacionalinę DI infrastruktūrą, suteiks verslui, mokslui ir viešajam sektoriui prieigą prie modernių technologijų ir stiprins Lietuvos pozicijas tarptautinėje inovacijų rinkoje.
Labiau prieinama sveikatos priežiūra ir pasirengusi sistema
• Padidintas finansavimas kompensuojamiems vaistams, mažiau biurokratijos naujų vaistų įtraukime į kompensuojamųjų sąrašus. Pacientams kompensuojami vaistai tapo labiau prieinami, o gydytojai gali paprasčiau skirti reikalingą gydymą pacientams.
• Panaikinti dvigubi mokėjimai už sveikatos paslaugas, už kurias apmoka Valstybinės ligonių kasos. Pacientai, nepriklausomai nuo jų socialinės ar ekonominės padėties, gali kreiptis į viešas ir privačias gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su VLK ir gaudami paslaugas nemokėti antrą kartą vadinamųjų priemokų.
• Sustiprintas sveikatos sistemos pasirengimas ekstremalioms situacijoms: ruošiama gydymo įstaigų infrastruktūra, parengti veikimo algoritmai kilus įvairioms grėsmėms, savanorių medikų komandos iš visos Lietuvos siunčiamos į stažuotes Ukrainoje.
Investicijos į švietimą ir kultūrą – investicijos į žmones
• Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir kitų pedagoginių darbuotojų, mokslo darbuotojų, valstybinėse ir savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestis padidintas 8,41 proc.
• Suburta institucijų atstovų ir mokslininkų darbo grupė parengti ilgalaikių Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų planui. Išskirtinės reikšmės vieta sulauks iki šiol didžiausios apimties tarpdisciplininių mokslinių tyrimų, jų kontekste numatoma tikrinti ir hipotezes dėl galimos Vytauto Didžiojo palaikų vietos.
• Parengtas 2026-2028 m. planas dėl mokytojų pritraukimo ir išlaikymo mokyklose, darbo sąlygų gerinimo. Rezultatas: numatytas finansinės paramos studentams tikslinimas, studento-stažuotojo modelio įteisinimas, jaunų mokytojų mentorystės sąlygų gerinimas.
• Išplėstas Kultūros paso gavėjų ratas ir padidintas programos finansavimas. Nuo šių metų rugsėjo ja pradės naudotis ir priešmokyklinio ugdymo vaikai, tam papildomai skyrus 1,196 mln. eurų. Taip didinamas kultūros paslaugų prieinamumas, skatinamas ankstyvas kultūrinis ugdymas visoje Lietuvoje.
Europoje ir pasaulyje aktyvi Lietuva
• Vyriausybėje ir Seime patvirtintos būsimo Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetinės kryptys. Pasirengimo kontekste aktyviai dirbama dėl Ukrainos ir Moldovos siekio tapti ES narėmis – birželio 15 d. pradėtos stojimo derybos su šiomis šalimis pirmoje derybų skyrių grupėje.
• Lietuva kartu su partneriais užtikrino nuoseklią ir reikšmingą paramą Ukrainos saugumui ir gynybai, taip pat šalies atstatymo ir atsigavimo procesui. Lietuva tapo viena svarbiausių ES programų „EU4Reconstruction“ ir „Ukraine2ES“ įgyvendintojų.
• Stiprinami transatlantiniai santykiai su JAV – Lietuva išplėtė bendradarbiavimo darbotvarkę saugumo, energetikos, ekonomikos ir gynybos srityse, įsitraukė į tarptautinių misijų, skirtų saugiai laivybai Hormūzo įlankoje, planavimą. Aukšto lygio susitikimai su JAV administracijos pareigūnais ir nuoseklus darbas su Kongresu padėjo užtikrinti paramą Lietuvos gynybos iniciatyvoms, įskaitant Baltijos saugumo iniciatyvą.
About the Author
