Komentaro autorė Sigita Strockytė-Varnė, SEB banko asmeninių finansų ekspertė
Nors gyvename modernioje visuomenėje, vis dar susiduriame su stereotipais. Vienas jų – įsitikinimas, kad moterys išlaidauja labiau nei vyrai. SEB banko duomenys rodo, kad moterys tam tikroms prekių kategorijoms šiemet tikrai išleido daugiau pinigų nei vyrai, tačiau tai dažniau susiję ne su impulsyviu vartojimu, o tuo, kad moterys rūpinasi visos šeimos pirkiniais.
SEB atsiskaitymo kortelėmis fizinėse vietose duomenys parodė, kad vien per pirmą šių metų ketvirtį moterys kasdienio vartojimo prekėms, drabužiams, avalynei ir aksesuarams išleido 37 proc., sveikatai – 107 proc., verslo ir profesinėms paslaugoms – 19 proc. daugiau lėšų nei vyrai. Verslo ir profesinėms paslaugoms priskiriamos įvairios komunalinės, transporto nuomos, taksi, veterinarijos, grožio paslaugų centrų ir panašios paslaugos.
Šie duomenys nereiškia, kad moterys yra impulsyvesnės pirkėjos. Daug dažniau jų pirkinių krepšeliuose atsiranda vaikams bei visai šeimai skirtos prekės, tad ir išlaidų suma susidaro didesnė.
Pavyzdžiui, JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad šeimose, auginančiose vaikus, net 80 proc. atvejų moterys buvo atsakingos už maisto pirkimą. Tuo metu SEB banke esame klausę gyventojų, kuris asmuo jų šeimoje dažniau priima sprendimą dėl dovanų pirkimo. Paaiškėjo, kad dovanas taip pat dažniau renka ir perka moterys.
Moterų atsakomybė už šeimos finansus nuosekliai didėja. Tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ duomenimis, 2024 m. moterys kontroliavo net 31,8 trilijono JAV dolerių išlaidų ir priėmė sprendimus dėl 70–80 proc. visų vartojimo išlaidų. Bendrovė prognozuoja, kad iki 2029 m. moterys valdys ir apie 75 proc. visų nebūtinoms prekėms ir paslaugoms (kelionėms, restoranams, koncertams, vaikų būreliams) skirtų išlaidų.
Žvelgiant iš finansų valdymo perspektyvos, jei šeimoje partneriai nėra sutarę, kaip dalintis šeimos išlaidas, o moteris tiesiog rūpinasi visų poreikiais – ilgainiui gali kilti konfliktų. Ypač jei šeimoje nėra įprasta kalbėtis apie pinigus.
Todėl partneriams svarbu sutarti aiškias ir priimtinas bendro biudžeto organizavimo taisykles. Nesvarbu, kuris partneris už kokią išlaidų eilutę bus atsakingas, tačiau būtina tai sutarti tarpusavyje.
Partneriams taip pat nebūtina turėti bendrą banko sąskaitą ar išlaidas dalytis po lygiai. Jei vienas sutuoktinis uždirba daugiau, išlaidas galima pasiskirstyti pagal atitinkamą pajamų proporciją. Geriausia susitarti dėl tokio pajamų ir išlaidų valdymo modelio, kuris tinka konkrečiu atveju ir leidžia abiem partneriams jaustis saugiais bei vertinamais.
Praktikoje verta pradėti nuo paprasto žingsnio: surašyti reguliarias šeimos išlaidas – būsto, maisto, vaikų, transporto, paskolų ir laisvalaikio, aptarti sutuoktinių gaunamas pajamas ir sudaryti biudžetą. Tuomet aiškiai sutarti, kaip pora valdys bendrus poreikius, kas už ką bus atsakingas.
Kartu planuokite didesnius ateities pirkinius, juos aptarkite su vaikais. Šeima turėtų pasirūpinti bendra finansine pagalve nenumatytiems atvejams (netekus darbo, susirgus ar atsiradus netikėtoms išlaidoms). Ją planuojant įvertinkite ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų ar augintinių poreikius, atsižvelkite į turimus finansinius įsipareigojimus.
Galiausiai svarbiausias darnios šeimos finansų pagrindas – bendravimas. Tam, kad abu partneriai jaustųsi vienodai atsakingi už biudžetą ir jo valdymą, apie pinigus kalbėkite reguliariai ir visiškai atvirai.
About the Author
