Lietuvoje daugiau nei pusė 30–79 metų gyventojų turi padidėjusį kraujospūdį, o arterinė hipertenzija išlieka svarbiausiu koreguojamuširdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu. Nors šios ligos suvaldymo galimybės nuolat gerėja, daugeliui pacientų vis dar nepavyksta pasiekti rekomenduojamų kraujospūdžio verčių.
Siekdamos keisti šią situaciją, Lietuvos hipertenzijos draugija, Lietuvos kardiologų draugija ir Lietuvos šeimos gydytojų kolegija pernai inicijavo nacionalinį projektą „Misija 75/28“. Jo tikslas – didinti kraujospūdžio kontrolės svarbos žinomumą, supratimą, kaip vartoti vaistus ir siekti, kad 75 proc. projekte dalyvaujančių įstaigų pacientų pasiektų kraujospūdžio kontrolę iki 2028 metų. Misijos iniciatyvinė grupė tikisi, kad ateityje į projektą galėtų įsitraukti iki 50 proc. Lietuvos šeimos gydytojų. Projektą kartu vykdo partneriai „Servier Pharma“ ir „Microlife“.
Pirmame projekto etape dalyvavo 8 gydymo įstaigos iš įvairių Lietuvos miestų. Organizatoriai, Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinės duomenų agentūros atstovai ir projekto dalyviai vykusios konferencijos metu dalijosi ateities planais ir pusmečio įžvalgomis. Jos rodo, kad vien vaistų nepakanka – geresnė hipertenzijos kontrolė prasideda nuo visos komandos darbo, įtraukiant gydytojus, slaugytojus, vaistininkus ir pačius pacientus.
„RytinėEuropos dalisvis dar išlieka didžiausios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos zona, todėl negalime apsiriboti vien gydymu – turime ieškoti būdų, kaip geriau kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius. Pirmieji „Misija 75/28“ rezultatai rodo, kad didžiausi pokyčiai vyksta tuomet, kai kartu dirba gydytojai, slaugytojai, vaistininkai ir patys pacientai. Beveik 56 proc. projekte dalyvaujančių pacientų jau pasiekia tikslinį kraujospūdį, tačiau matome, kad potencialo augti dar turime daug“, – konferencijoje teigė Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas kardiologas prof. dr. Tomas Lapinskas.
Pirmosios pamokos: sveikatos duomenys padėjo pamatyti realią situaciją
Diskusijos dalyviai sutarė, kad vienas didžiausių iššūkių siekiant geresnės hipertenzijos kontrolės yra ne gydymo galimybių stoka, o laiko trūkumas, pacientų įsitraukimas ir nuoseklus gydymo rekomendacijų laikymasis.
Pasak specialistų, arterinė hipertenzija dažnai nesukelia akivaizdžių simptomų, todėl dalis pacientų jos nelaiko rimta liga. Dėl šios priežasties dalis žmonių nereguliariai vartoja paskirtus vaistus, nepakankamai dažnai matuoja kraujospūdį ar nesilaiko gyvenimo būdo rekomendacijų.
Pirmasis projekto etapas taip pat padėjo gydymo įstaigoms geriau suprasti realią hipertenzijos kontrolės situaciją. Daugelis dalyvių pripažino, kad iki projekto pradžios ne visada buvo aišku, kiek pacientų iš tiesų pasiekia rekomenduojamus kraujospūdžio rodiklius.
„Pastebėjome, kad pavyko surinkti žymiai daugiau duomenų. Jei anksčiau turėjome duomenis apie 20 proc. pacientų su diagnozuota hipertenzija, dabar turime apie 96 proc. Nors kontrolės progresas kol kas svyruoja apie kelis procentus,tačiaudabar aiškiaumatome, su kuo reikia dirbti. Geriau savo kraujospūdį koreguojantyspacientai pas gydytoją lankosi rečiau, todėl daugiau dėmesio galime skirti tiems, kam pasiekti tikslinį kraujospūdį sekasi sunkiau. Tam reikalingos papildomos priemonės, nuolatinis kompetencijų stiprinimas ir komandinis darbas, o šis projektas prie to labai prisideda“, – sakė projekte dalyvaujančios Šeškinės poliklinikos vadovas Mindaugas Sinkevičius.
Slaugytojų įsitraukimas padeda anksčiau pastebėti rizikas
Viena svarbiausių pirmojo projekto etapo pamokų tapo aktyvesnis slaugytojų įtraukimas į hipertenzijos kontrolę. Projekto dalyviai pastebi, kad tinkamai apmokyti slaugytojai gali ne tik prisidėti prie pacientų edukacijos, bet ir padėti anksčiau nustatyti padidėjusį kraujospūdį, užtikrinti nuoseklesnę pacientų stebėseną bei sumažinti šeimos gydytojams tenkantį darbo krūvį.
Dalyvavimas projekte paskatino gydymo įstaigas iš naujo peržiūrėti darbo organizavimo procesus. Didesnis dėmesys pradėtas skirti pacientams, kurie retai lankosi gydymo įstaigoje, dalyvauja prevencinėse programose arba yra slaugomi namuose. Taip pat buvo sukurti aiškesni veiksmų algoritmai, padedantys greičiau identifikuoti pacientus, kurių kraujospūdis nėra tinkamai kontroliuojamas.
„Pradėję dalyvauti projekte supratome, kur darome klaidas ir ką galime organizuoti kitaip. Kartu su slaugytojomis išsigryninome pacientų grupes, kurioms reikia didžiausio dėmesio, ir susikūrėme aiškius veiksmų algoritmus. Labai svarbi buvo ir mokymų dalis. Nors gali atrodyti, kad kraujospūdžio matavimas yra paprastas dalykas, praktikoje ne visada jis atliekamas taisyklingai. Kartais apsiribojama paciento pateiktais duomenimis arba matavimas atliekamas skubotai. Projekto metu įgytos žinios padėjo sustiprinti slaugytojų kompetencijas ir užtikrinti kokybiškesnį pacientų vertinimą. Jei slaugytoja pastebi padidėjusį kraujospūdį, pacientui skiriamas kraujospūdžio dienynas, o po savaitės jis kviečiamas išsamiai šeimos gydytojo konsultacijai. Tokiu būdu galime anksčiau pastebėti problemas ir kryptingiau planuoti gydymą“, – sakė „Puriena“ klinika slaugytoja Aurelija Kazlauskienė.
Kitas etapas – dar platesnė projekto plėtra
Pirmojo projekto etapo patirtis bus naudojama tolesnei iniciatyvos plėtrai. Organizatoriai tikisi, kad per artimiausius trejus metus prie „Misija 75/28“ savanoriškai prisijungs iki pusės Lietuvos šeimos gydytojų komandų. Antrajame etape planuojama toliau stiprinti gydytojų, slaugytojų, vaistininkų ir pacientų edukaciją bei dalintis gerąja praktika tarp gydymo įstaigų.
„Pirmasis etapas parodė, kad net ir nedideli organizaciniai pokyčiai gali duoti apčiuopiamos naudos. Matome didelį gydymo įstaigų susidomėjimą, todėl tikimės, kad prie iniciatyvos prisijungs vis daugiau šeimos medicinos centrų visoje Lietuvoje. Mūsų tikslas – ne tik gerinti kraujospūdžio kontrolės rodiklius, bet ir kurti ilgalaikę bendradarbiavimo kultūrą, kurioje gydytojai, slaugytojai, vaistininkai ir pacientai siekia bendro rezultato“, – sako prof. dr. T. Lapinskas.
Ekspertai pabrėžia, kad arterinės hipertenzijos kontrolė išlieka vienu efektyviausių būdų mažinti sergamumą ir mirštamumą nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Skaičiuojama, kad jei bent pusė hipertenzija sergančių Lietuvos gyventojų tinkamai kontroliuotų kraujospūdį, iki 2040 metų būtų galima išvengti apie 28 tūkst. priešlaikinių mirčių.
About the Author
