Birželio 9 ir 10 dienomis Airijos sostinėje Dubline viešėjusi Lietuvos delegacija, vadovaujama aplinkos viceministrės Airos Paliukėnaitės, aptarė pasirengimą 2027 m. Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir svarbiausių aplinkos politikos darbų perėmimą iš Airijos, kuri pirmininkaus visai netrukus – 2026 m. antrąjį pusmetį.
„Ruošdamiesi Lietuvos pirmininkavimui siekiame iš anksto įvertinti, kokie ES teisėkūros darbai gali tęstis 2027 m. pradžioje ir kuriose srityse reikės glaudesnio pasirengimo. Su Airijos kolegomis aptarėme klimato, žiedinės ekonomikos, būsto, miškų, jūrų politikos ir aplinkosaugos reguliavimo klausimus, taip pat praktinį bendradarbiavimą, kuris padėtų užtikrinti sklandų darbų perėmimą“, – sakė aplinkos viceministrė A. Paliukėnaitė.
Vizito metu Lietuvos delegacija susitiko su Airijos žemės ūkio, maisto ir jūrų reikalų ministerijos ministru Niall Collins, atsakingu už miškininkystę, taip pat su Airijos klimato, energetikos ir aplinkos, būsto, vietos valdžios ir paveldo bei žemės ūkio, maisto ir jūrų reikalų institucijų atstovais.
Atskirai aptarti būsto politikos klausimai, kurie gali tapti svarbia Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkės dalimi. Šiuo metu laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl įperkamo būsto, todėl Lietuvai svarbu iš anksto įvertinti, kaip jie galėtų būti svarstomi Taryboje ir kokie darbai gali persikelti į Lietuvos pirmininkavimo laikotarpį.
„Būsto prieinamumo klausimas šiandien yra nauja ir viena svarbiausių ES darbotvarkės temų. Airijoje ši tema ypač aktuali, todėl jų patirtis mums vertinga ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui. Kalbėjomės apie tai, kaip būsimi Europos Komisijos pasiūlymai dėl įperkamo būsto gali būti svarstomi Taryboje ir kokiomis priemonėmis būtų galima siekti pažangos“, – teigė A. Paliukėnaitė.
Svarstant ES klimato politiką aptarta būsima apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos peržiūra, po 2030 metų planuojamas klimato tikslų įgyvendinimo paketas bei klimato atsparumo iniciatyva. Lietuva pabrėžė, kad šie tikslai turi būti derinami su poveikiu verslui, pramonei, energetiniam saugumui ir valstybių narių galimybėmis juos įgyvendinti.
Aptartas ir „Omnibus VIII“ paketas, skirtas mažinti administracinę naštą, išlaikant aukštus aplinkosaugos standartus, bei 2026 m. planuojamas Žiedinės ekonomikos aktas, kuris turėtų stiprinti antrinių žaliavų rinką ir mažinti priklausomybę nuo importo.
Lietuvos delegacija pristatė rengiamus nacionalinius pokyčius, tarp jų Miškų įstatymo peržiūrą, naują miškų strategiją ir bioekonomikos kryptis, pabrėždama būtinybę suderinti miškų naudojimą su biologinės įvairovės apsauga ir sektoriaus gyvybingumu. Jūrų politikos diskusijose akcentuota, kad būsimas Europos vandenynų aktas ir jūrinių direktyvų peržiūros turi būti proporcingi, atsižvelgiant į skirtingų regionų ypatumus.
Abi šalys aptarė ir pirmininkavimo veiklas, susijusias su geopolitinių iššūkių keliančiais tarptautiniais aplinkos procesais – derybas dėl pasaulinės plastiko taršos sutarties, klimato kaitos, cheminių medžiagų ir atliekų politikos, vandenynų bei kitus tarptautinius aplinkos klausimus. Sutarta toliau keistis informacija ir glaudžiai bendradarbiauti rengiant ES pozicijas, kartu siekiant stiprinti jų koordinavimo procesą.
About the Author
